Sulaukiu daug klausimų iš serijos „tai prie ko čia partija Bartoševičiaus istorijoje, juk ne partija nusikalstamas veikas darė?“ Ir tokių klausimų sulaukiu ne tik aš, tokį naratyvą į viešumą transliuoja ir partijai prijaučiantys žurnalistai. Kad, maždaug, nusikalstamas veikas daro ne partija, o daro konkretūs žmonės. Tik įdomu, kur toks „atlaidumas“ buvo, kai į kokį skandalą pakliūdavo kitų partijų politikai…
Gerai, pavyzdys iš gyvenimo. Prisiminkim prieš keliolika metų Skuodo rajone nutikusią tragediją, kai girtas vairavęs policijos pareigūnas partrenkė tris vaikus, kurie dėl to mirė. Tą pačią dieną tuometinis vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys parašė atsistatydinimo pareiškimą ir pasitraukė iš ministro pareigų.
Irgi, galima būtų kelti klausimą, prie ko čia ministras, jei nusikalstamą veiką padarė policijos pareigūnas, kuris ją padarė net ne tarnybos metu. Dar daugiau, ne ministras šį pareigūną priėmė į tarnybą, šis pareigūnas jam net nebuvo pavaldus. Bet ministras iš karto dėjo atsistatydinimo pareiškimą ir traukėsi iš pareigų. Nors atsimenu, tuo metu žiniasklaidoje dėl tokio ministro poelgio netgi buvo keliami antakiai, kad ar tikrai ministrui reikėjo taip pasielgti….
Tačiau esmė tokia, kad aš šiuo metu turiu klientų, kurie su Raimondu Šukiu buvo susidūrę labai senai, kai jis dar praktikavo kaip advokatas. Ir apibūdino jį kaip turintį itin aukštą sąžiningumo ir vidinio padorumo lygį. To jam ir užteko, kad jis dėl nelaimės prisiimtų asmeninę politinę atsakomybę ir trauktųsi iš pareigų. Kadangi sąžiningumas ir vidinis padorumas konservatorių partijoje neegzistuoja, todėl tai, kas buvo savaime suprantama tuometiniam vidaus reikalų ministrui Raimondui Šukiui, yra visiškai nesuprantama TS-LKD ir jai prijaučiantiems žurnalistams ar viešosios erdvės įtakotojams.
Gerai, suprantu, kad konservatorius kabinti su sąžiningumo ir vidinio padorumo reikalavimais yra reikalas beviltiškas, pakalbėkime apie kitą aspektą, dėl kurio partija, jei bus išsiaiškinta, kad nusikalstamos veikos tikrai buvo padarytos, privalo dėl to nešti tiesioginę bent jau politinę atsakomybę, o gal būt ir teisinę. Vakar prokuratūra išplatino esminę informaciją – kad nukentėjusių vaikų gali būti bent 4, ir kad galimai padarytos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos tuomet, kai K. Bartoševičius jau buvo Seimo nariu.
Aš suprantu pirminę partijos gynybinę poziciją, kad, įrašydami K. Bartoševičių į rinkiminį sąrašą, jo praeities nežinojome ir iš kur galėjome žinoti, todėl kodėl mus dėl to kaltinate? Tas argumentas gal būt iš dalies ir būtų suveikęs, jei įtarimai K. Bartoševičių būtų pasiviję iš tuomet, kai jis Seimo nariu dar nebuvo. Bet vakar prokuratūra nurodė, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos, kai jau buvo.
Tai palaukite, K. Bartoševičius iki tol turėjo ilgametę patirtį tiesioginio darbo su vaikais. Ir iš to jo biografijos etapo mes apie jokias galimai padarytas nusikalstamas veikas prieš vaikus nežinome, bent jau šiuo metu. O va, tik tampa Seimo nariu – ir jau įtarimai galimai nuskriaudus 4 vaikus ar nepilnamečius asmenis. Tai kas nutiko?
nebaudžiamumo jausmas ten yra pasiekęs tokį lygį, kad dangų remia.
Aš jau ilgą laiką gaunu žinių iš Seimo kuluarų, kad konservatorių partija elementariai jaučiasi nebaudžiama. Ir tas nebaudžiamumo jausmas ten yra pasiekęs tokį lygį, kad dangų remia. Prisiminkite, prieš praeitus rinkimus LVŽS platino žurnalą „Neliečiamieji“ apie konservatorių partiją. Pasirodo, šio žurnalo pavadinimas turėjo pagrindą net ir tada, kai konservatoriai buvo opozicijoje. Nes su tuometine prezidente jie dirbo ranka rankon, žiniasklaida jiems maksimaliai buvo palanki, teisėsaugos institucijos kaip tai įtartinai prieš kiekvienus rinkimus keldavo bylas jų politiniams oponentams ir t.t.
O kai tapo valdžia, iš viso suįžūlėjo. Žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje yra tik juos šlovinantys straipsniai, bet kokia kritika jiems iš karto gesinama išvadinant kritikuotojus „kremliniais, vatnikais, kremliaus projektais, marginalais, antivakseriais ar net gimdyvių žudikais“. O žiniasklaida visa tai su mielu noru aidu atkartoja.
Ir tas visiško nebaudžiamumo jausmas konservatorių partijoje elementariai persidavė net ir eiliniams jos nariams. Prisiminkite, kaip efektyviai partija sutvarkydavo ir užgesindavo bet kokius kilusius skandalus, kurie tik būdavo susiję su ja ar jos nariais. Prisiminkite Mykolo Majausko istoriją, kaip partija efektyviai šį skandalą sutvarkė. Prisiminkite visus skandalus su Bilotaite, kurie parusendavo kelias dienas ir iš karto gesdavo, nedavus jiems eigos. Krūva kitų skandalų, kurie būdavo iš karto gesinami.
Todėl, jei galiausiai teismas galutiniu ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuspręstų, kad K. Bartoševičius yra kaltas ir kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo padarytos tuo metu, kai jis buvo Seimo nariu, už tai TS-LKD partijos atsakomybė būtų tiesioginė ne tik politinė, bet galimai ir teisinė. Jei ne baudžiamosios, tai bent civilinės teisės apimtyje.
NePakaltinama…
Jie dabar vartosi iš gaidžio.
partija siaubinga moralės požiūriu,tai jau nieko nestebina.Visus,apimtus puikybės,pasiveja psichopatija,tačiau jų rėmėjai tai kelia daug klausimų?Ar čia Tapino komentuotojai už pinigus,ar tikrai jaunimas taip sukiaulėjo?Šventame Rašte aprašytos visos šios nedorybės,tačiau ,pvz.,dabar bankrutuoja Žydrūnas Savicka-niekas nuo to neapdraustas,ypač po konservatorių valdymų ne kiekvienas gali atsilaikyti,-tai paskaičius komentarus,plaukai piestu stojasi,-tokios patyčios,kad kaip paguosti tą žmogų,kad jis atsilaikytų.Juk tai nusikaltimai žmoniškumui.
kas geriau įspirs konservams. Galima pagalvoti, kad tapus jam seimo nariu, turėjo būti sudaryta komisija tikrinti ką ir su kuo jis veikia po darbo.
Pedofilas pedopartija gina. PADVESK.
Ar manot, kad tapus seimo nariu, jau niekam turėtų nerūpėti ką ir su kuo kas veikia po darbo, tarsi iškart būtų uždėtos šventųjų aureolės ? Na, o dėl spyrių – ar patiktų įteikti savo mažametį sūnų tokiems vadinamų šventųjų džiaugsmo proveržiams? Vargu ,ar ir tuomet kalbėtumėt apie kokias nors lenktynes.
Skandalų gesinimui naudojamas poveikis, poveikis jėgos struktūroms, poveikis žinisklaidai yra neteisėti ir taip pat turi būti baudžiami, pritaikant įgaliojimų viršijimo ar prekybos poveikiu straipsnius.
normalioj teisinėj valstybėj vyksta ne nusikaltimų „gesinimai“, bet normalūs tyrimai, kuriais užsiima teisėtvarkos organai, bei teismo spendimai remiasi tos valstybės Konstitucija. Stiprybės gen. prokurorei!
Manykite toliau, jog „vsio zakonno“. Vienos partijos meitelio sūnus visiškai girtas, baisingai viršydamas greitį užmuša merginą pėsčiųjų teritorijoje. Jei ji nebūtų garsaus režisieriaus dukra – dar jos šeima būtų likusi kalta ir priversta mokėti už girto jauniklio sudaužytą mašiną bei jo „patirtą stresą“. Ką, gal įstatymai suveikė, gal į kalėjimą sėdo? Paskaitykite internete, kaip išsuko. Televizinėse studijose, pramoginėse laidose smaginosi, kol vyko procesas. Ir neiko, laisvas kaip vėjas. O kiek dar jurbarkinių ir kitokių istorijų, kaip žudo, prievartauja, luošina – ir nieko, laisvėje. Nužudytųjų šeimos ir nukentėjusieji (jeigu pasisekė likti gyviems) ujami, persekiojami, už gauliojami, pjudomi, išvaromi iš Lietuvos…
Toliau, etatiniai „elfai“ trisdešimt norveginių „manykite“, kad gyvenate „normalioje teisinėje valstybėje“. Tik nebūkite tokie tikri, kad kokio stribvaikio ar KGB’isto atžalos taikiniu netapsite. Tada visu smagumu pajusite ir „normalumą“, ir „teisinę valstybę“, ir „tyrimą“.
Na, žiūrėkite. Garliavos siaubą visi laimingai „užmiršo“. Lyg nė nebūtų buvę žudynių ir krūvos lavonų. Apkaltino aukas, iškėlė krūvą bylų vaiko gynėjams, gavo tarnybinius paaukštinimus ir … pasijuto absoliučiai nebaudžiami. Visuomenė nė nebandė rimtai pasipriešinti šitam baisiam ‘bespridielui’. O kam? Moralė juk ‘ne šio pasaulio dimensija’. Kaip kažkas ironizavo: nešaudo ir valgyt užtenka, tai ko dar. Taip ir gyvenam. Dievo mat bijoti nebereikia… lig laikui.
neužmiršo. Žmonės priešinosi. Tik valdžia buvo kitoje barikadų pusėje…
Baisu, kad atsirado tokių, kuriems tai tik nemaloni bei nepatogi tema.