Glinnas Harisonas (Glynn Harrison), Jungtinės Karalystės krikščionis lektorius, akademikas ir psichiatras, kuris dažnai pasisako įvairiomis bažnytinėmis temomis, šįkart išreiškė raginimą kurti naują lytiškumo viziją. Popietėje, skirtoje pornografijos problemai Bažnyčioje ir visuomenėje spręsti, jis sakė: „Visame Vakarų pasaulyje stebime gilų santuokos nuosmukį, kuris labiausiai paliečia varginguosius”, – sakė jis.
Pasak akademiko, „labiausiai paliečiami vieniši tėvai ir vaikai”, todėl jis mano, jog tai yra viena didžiausių mūsų laikų socialinių problemų”.
Jis tęsė: „Žiniasklaida apie tai beveik nieko nekomentuoja arba ignoruoja. Jei mums, krikščionims, rūpi mūsų vaikai ir vargingieji, turime rūpintis santuoka”.
G. Harrisonas toliau popietėje nagrinėjo, ką reikia daryti, kad „krikščioniškoje kultūroje būtų pakeisti dešimtmečius trunkantys gėdos ir neigimo reiškiniai” kai kalbame apie seksą ir žmogaus lytiškumą.
„Turime kalbėti, nes esame Dievo žodžio žmonės”, – siūlė jis.
„Prieš pradėdami kalbėti apie krikščionišką mūsų seksualinės tapatybės formavimą, turime daug daugiau kalbėti apie ją ir krikščionišką viziją, ką reiškia būti žmogumi.”
Šioje „radikalaus individualizmo” kultūroje, sakė prelegentas, Bažnyčia turi rasti savo balsą ir pranešti žmonėms „gerąją naujieną”, kad jų gyvenimas nėra vien apie juos pačius.
„Tai geriausia žinia pasaulyje. Tai ne apie jus, tai apie Karalystę, objektyvią tikrovę, objektyvią vertę turintį pasaulį, meilės ir santykių reformos pasaulį”, – sakė jis.
Tuomet „Geresnės istorijos” autorius iškėlė svarbą pirmiausia mylėti Dievą, o ne kitus troškimus.
„Tai augustiniškas mokymas, kad pirmiausia myli Dievą, o tada myli visus kitus, nesvarbu, ar tai būtų maistas, seksas, ar grožis, dėl Dievo karalystės ir Jo šlovės”, – sakė G. Harisonas.
Anot kalbėtojo, pirmiausia yra Dievas, o mūsų troškimai turi būti formuojami per šiuos Jo gerumo, meilės ir grožio atspindžius.
„Mums reikia tos radikalios vizijos, kad mūsų kūnai būtų formuojami kaip mūsų norai ir troškimai, o mūsų troškimai turi būti formuojami link paties Dievo.”
Jis išsakė mintį, kad žmonės gali būti pernelyg lengvai patenkinami, nes priminė C. S. Lewiso žodžius, kuris kartą pastebėjo, kad „pornografijos problema yra ne ta, kad mūsų troškimai per stiprūs, o kad jie yra per silpni”.
Reikia radikaliai naujos vizijos, sakė jis, kad paskatintume vieni kitus prisiminti, jog norai yra „būsimo pasitenkinimo Kristuje priešistorė”.
„Tai apima ir mūsų giliausius kūniškus intymumo, sekso troškimus”, – sakė jis.
„Visa tai Dievo ekonomikoje yra gerai, bet tai vis tiek yra tik aperityvas, nuoroda į avinėlio vedybų vakarienę, kai mūsų giliausi intymumo troškimai bus patenkinti labai paslaptingu, bet, vis dėlto, tikru būdu pačiame Kristuje.”
Bažnyčioje, kuri, pasak jo, pernelyg dažnai susitelkia į tai, kas yra išganymas, pamiršdama „nupiešti gyvą paveikslą apie tai, kam skirtas išganymas tiek šiame, tiek kitame gyvenime”, tam, anot prelegento, reikia „revoliucijos”.
Jis pridūrė: „Manau, kad šiuo požiūriu mes turime būti dėkingi seksualinei revoliucijai, nes ji išmušė mus iš nusistovėjusių vėžių.”
