Bent 2000 tikinčiųjų šeštadienį dalyvavo tradicinėse Londono Atsiteisimo Rožinio eitynėse (Rosary Crusade of Reparation) – išskirtinai gausiame renginyje, kuris, organizatorių viltimi, liudija atgimstantį tikėjimą Anglijoje.
Visų amžiaus grupių ir kilmės dalyviai kalbėjo Rožinį ir giedojo giesmes eidami beveik trijų kilometrų procesijoje nuo Vestminsterio katedros iki Londono oratorijos Bromptone.
Šiemet vyko jau 40-oji kasmetinės Atsiteisimo Rožinio eitynės, skirtos atsilyginti už nuodėmes, padarytas prieš Nekaltąją Marijos Širdį.
Eitynės, įkvėptos 1917 m. Fatimos Dievo Motinos apsireiškimų ir jos prašymo kasdien kalbėti Rožinį už taiką bei atsivertimą, tradiciškai vyksta šeštadienį, esantį arčiausiai spalio 13-osios – paskutiniojo apsireiškimo dienos.
Šiais metais Atsiteisimo Rožinio eitynėse sutapo su Dievo Motinystės švente, kurią 1931 m. įsteigė popiežius Pijus XI, taip pat su popiežiaus Leono XIV vadovaujamu Marijos dvasinio jubiliejaus minėjimu Šv. Petro aikštėje, kur tikintieji kartu meldėsi Rožinį už taiką.
Procesijos metu buvo nešama Fatimos Dievo Motinos statula, primenanti 1917 m. apsireiškimus ir kvietimą melstis bei atlikti atgailą už taiką pasaulyje.
Sveikindamas piligrimus Bromptono oratorijoje, jos kunigas Ronaldas Creighton-Jobe’as, daugiau kaip 25 metus vadovaujantis šiam renginiui, pabrėžė šios pamaldumo formos svarbą ir jos tikslą – atsilyginti už piktžodžiavimus prieš Nekaltąją Marijos Širdį.
Jis išryškino ypatingą šių eitynių reikšmę dabartiniu istoriniu momentu – kaip atgailą „už daugybę nuodėmių ir skandalų, siautėjančių pasaulyje šiandien“, bei „už Anglijos reformacijos nuodėmes, kurios nutolino tiek daug sielų nuo Dievo“.
Kunigas taip pat priminė „baisius konfliktus Gazoje ir Ukrainoje“ bei ragino melstis bei atgailauti dėl „įstatymų projektų ir pataisų parlamente, kurie yra prieš gyvybę ir Dievo įstatymą“ – turėdamas omenyje neseniai Anglijos ir Velso įstatymų leidėjų balsavimus dėl aborto iki gimimo dekriminalizavimo bei siekius įteisinti pagalbinę savižudybę.
„Melskite labai karštai už atsivertimą – šios šalies, ir taip pat už savo pačių atsivertimą, kad jis tęstųsi su Dievo malone“, – sakė kunigas Creighton-Jobe’as.
Savo kalboje piligrimams šv. Mykolo benediktinų abatas Cuthbertas Broganas pabrėžė ypatingą Švenčiausiosios Mergelės užtarimo reikšmę pasaulio taikai. Jis priminė, kad Marija „yra mūsų Motina, Bažnyčios Motina, ir kaip mūsų motina ji niekada nėra toli – ji saugo ir palaiko. Jėzus yra durys, o Marija – raktas į tas duris.“
Cituodamas VI a. sirų Bažnyčios tėvą šv. Jokūbą iš Sarugo, jis pridūrė: „Marija yra ‘laivas’, kurį Tėvas pripildė turtų ir išstūmė į mūsų krantus“ – tai reiškia, kad ji yra dvasinių turtų šaltinis, saugus prieglobstis ir gyvybės bei išganymo laivas per savo Sūnų.
„Koks nuostabus apmąstymas per Marijos Motinystės šventę“, – sakė abatas.
Mažosios Oratorijos brolis Peteris Williamsas, daugelį metų dalyvaujantis procesijoje, sakė laikraščiui National Catholic Register, kad šios eitynės „yra nuostabus ir vienijantis būdas išreikšti meilę mūsų Motinai Marijai ir parodyti savo tikėjimą Londono žmonėms“.
„Tai kasmetinis liudijimas visiems, kurie mus mato praeinant, ir puiki proga išreikšti savo tikėjimą, pagerbti mūsų Motiną Mariją ir džiaugtis mūsų paveldo grožiu – nuo Vestminsterio katedros iki didingos Londono oratorijos“, – sakė jis.
Bromptono oratorijoje, į kurią procesijos pabaigoje buvo įnešta Fatimos Dievo Motinos statula, susirinko apie 2000 tikinčiųjų.
Daugelis praeivių su pagarba ir susidomėjimu stebėjo viešą maldingą renginį, fiksuodami jį savo išmaniais telefonais, kai procesija vinguriavo per Belgravijos ir Naitsbridžo rajonus – vienas turtingiausių Londono vietų. „Kiek atsimenu, niekas niekada nėra šaukęs ar išjuokęs“, – sakė Williamsas. – „Visada tik: ‘O, kas čia vyksta?’“
Pastebėjęs didelį dalyvių skaičių, abatas Broganas džiaugėsi: „Nuostabu šiandien matyti įrodymą to, apie ką kalba spauda – kad mūsų krašte, ypač tarp jaunimo, vyksta tam tikras katalikų tikėjimo atgimimas.“
