Izraelis antradienį pranešė radęs daugiau nei 2 000 metų senumo rankraščio fragmentų, kuriuos ekspertai įvardija kaip svarbiausią radinį nuo Negyvosios jūros rankraščių atradimo.
Rankraščio fragmentų buvo rasta per Izraelio senienų tarnybos (IAA) vykdomus kasinėjimus Judėjos dykumoje, apimančioje dalį pietų Izraelio ir okupuoto Vakarų Kranto.
Vadinamajame „Siaubo urve“ („Cave of Horrors“) archeologai rado į graikų kalbą išverstos Biblijos liekanų. Tai yra pirmasis toks atradimas nuo praeito amžiaus 7-ojo dešimtmečio.
„Pirmąkart per apytikriai 60 metų vykdant archeologinius kasinėjimus buvo rasta biblinio rankraščio fragmentų“, – sakoma IAA pranešime.
Archeologų laukia ilgas darbas, kol visas turimas rankraščių skiauteles pavyks sudėlioti į nuoseklią visumą. Pranešant plačiajai publikai apie naujausius atradimus buvo pristatytos dvi rekonstrukcijos iš krikščionių tradicijoje vadinamųjų mažųjų pranašų knygų: Zacharijo ir Nahumo.
„Štai yra dalykai, kuriuos jūs turite daryti: sakykite tiesą vieni kitiems, teiskite savo vartuose, žiūrėdami tiesos ir tobulo teisingumo, nespęskite savo širdyse pinklių vieni kitiems ir nebranginkite kreivos priesaikos, nes visų šių dalykų aš nekenčiu, – tai VIEŠPATIES žodis“ (Zch 8, 16–17).
„Prieš jį kalnai dreba, kalvos prasmenga; nuo jo veido krūpčioja žemė, pasaulis ir visa, kas jame gyvena. Kas gali atsilaikyti prieš jo įniršį? Kas gali pakelti jo degantį pyktį? Jo pyktis liepsnoja kaip ugnis, uolos nuo jo skeldėja“ (Nah 1, 5–6).
Rankraščių fragmentai su šiomis eilutėmis rasti vadinamajame „Siaubo urve“. Jis taip pavadintas dėl pavojingo reljefo aplinkui urvą ir jame rastų daugiau nei keturiasdešimties žmonių, tarp kurių moterys ir vaikai, palaikų, turbūt žuvusių II amžiaus pirmoje pusėje, per antrąjį žydų sukilimą prieš romėnus, vykusį 132–136 metais. Galima spėti, kad šie žmonės čia bandė pasislėpti.
Šis urvas yra vienas iš dešimties, kurie buvo aprašytos vienoje 1953 metų žydų archeologo Yoḥanan Aharoni ekspedicijoje, tyrinėjant 300–400 metrų aukščio Nahal Hever slėnio šlaitus.
Didžioji dalis rankraščio teksto yra parašyta senovės graikų kalba, kuri tuo metu buvo plačiai paplitusi, tačiau žodis „Dievas“ rankraštyje įrašytas senovės hebrajų kalba.
O. Ablemanas sakė, kad viena įdomiausių atrastų fragmentų savybių yra neatitikimas su kitomis žinomomis Senojo Testamento versijomis: vienoje teksto ištraukoje žodis „vartai“ yra pakeistas žodžiu „gatvės“.
Šio neatitikimo svarbą „šiuo metu bandome išsiaiškinti“, sakė jis.
Galima spėti, kad fragmentai yra nuo pagrindinio rankraščio ar rankraščių rinkinio nubyrėję likučiai, palikti beduinų, kurie ieškojo senovinių raštų, kad galėtų juos parduoti – kolekcionieriams, mokslininkams ar valstybės tarnautojams. Rankraščiai dažnai buvo suplėšomi, nes parduodant gabalais buvo galima uždirbti daugiau. Kitas archeologų širdį itin skaudinęs aspektas – beduinai kasinėjo be jokios atodairos, sunaikindami pradinę aplinką, kuri išmanančiai akiai galėjo pasakyti labai daug.
Jeruzalės hebrajų universiteto Archeologijos instituto vadovas Yosefas Garfinkelis (Jozefas Garfinkelis) radinį apibūdino kaip „jaudinamą“ ir sakė naujienų agentūrai AFP, kad jis gali praturtinti „graikiškų Biblijos vertimų istorijos mokslą“.
Radiniai buvo rasti urve, kuris, kaip manoma, buvo naudojamas žydų per nesėkmingą Bar Kochbos sukilimą prieš romėnus metu II mūsų eros amžiuje.
IAA palygino šį atradimą su Negyvosios jūros rankraščių, kuriuos sudaro apytiksliai 900 manuskriptų, atradimu 1947–1956 metais Kumrano urvuose, esančiuose Vakarų Krante, šalia Negyvosios jūros.
Negyvosios jūros rankraščiai yra vieni seniausių atrastų biblinių tekstų.
Seniausias krepšys pasaulyje?
Judėjos dykumos kasinėjimų vietoje taip pat rastas retų monetų lobis, maždaug prieš 6 000 metų mirusio vaiko griaučiai ir krepšys, kurį IAA įvardijo kaip „tikriausiai seniausią pasaulyje“. Datuojant radiokarboniniu metodu nustatyta, kad jis buvo nupintas maždaug prieš 10,5 tūkst. metų.
Kai buvo rastas šis krepšys, „kelias dienas virpėjau“, AFP sakė Izraelio senienų administracijos archeologas Chaimas Cohenas (Chaimas Koenas).
Pintas krepšys buvo rastas nepažeistas, o ant jo viršaus buvo uždėtas akmuo. Pasak Ch. Coheno, tai parodo, kad krepšio savininkai norėjo apsaugoti krepšio turinį ir ketino sugrįžti jo pasiimti .
Ch. Cohenas pridūrė, kad organinės medžiagos, tokios kaip mediena, naudota nupinti šį krepšį, dažniausiai sutrūnija, bet šis beprecedentis radinys išliko nesuiręs dėl sauso Judėjos dykumos oro bei nuo irimo apsaugančių sąlygų urvo viduje.
Archeologas taip pat sakė, kad apie žmones, gyvenusius šioje teritorijoje tuo metu, žinoma labai mažai.
„Iš šio senovės laikotarpio neturime [jokių žinių]. Galime teigti – nors norėčiau būti labai atsargus – kad jie tikriausiai buvo klajokliai arba pusiau klajokliai“, – teigė jis.
Archeologiniai įrodymai rodo, kad vertingų daiktų ieškoję plėšikautojai kasėsi vos už septynių centimetrų nuo krepšio, bet jo nerado, pridūrė Ch. Cohenas.
Izraelio archeologiniai kasinėjimai užimtoje palestiniečių teritorijoje yra sukėlę diskusijų praeityje.
Izraelis buvo apkaltintas su senovės žydais susijusių radinių politizavimu, siekiant pateisinti Izraelio pretenzijas į Vakarų Krantą.
IAA sakė kasinėjimų metu bendradarbiavusi su Izraelio kariuomenės padaliniu, atsakingu už civilių reikalus Palestiniečių Teritorijose (COGAT).
Palestiniečių senienų apsaugos tarnybos į prašymus pakomentuoti šiuos radinius neatsakė.
