Ukrainos ir Rusijos delegacijos po trejų metų pertraukos susėdo prie tiesioginių derybų stalo. Nors pats Vladimiras Putinas jų nepasirinko dalyvauti, Kyjivas pasiuntė aukšto lygio delegaciją ir siunčia aiškų signalą: Ukraina nori ne imitacijos, o realios taikos.
Ketvirtadienį Turkijos mieste Stambule prasidėjo pirmosios tiesioginės taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos nuo 2022 metų. Maskva šias derybas vadina Stambulo taikos proceso tąsa, tačiau Kyjivas tvirtina, kad Rusija siunčia tik simbolinę, sprendimų priimti negalinčią delegaciją.
„Delegacija buvo išsiųsta. Turkijos delegacija yra pasiruošusi. Derybos gali vykti šiandien arba rytoj“, – prieš išvykdamas į Ankarą kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos delegacijai vadovauja gynybos ministras Rustemas Umerovas. Joje taip pat yra prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, užsienio reikalų viceministras ir kiti aukšti pareigūnai. Kaip pažymėjo pats Zelenskis, šios delegacijos įgaliojimai leidžia priimti bet kokius sprendimus, susijusius su teisingos taikos pasiekimu.
Tuo metu Rusijos pusė į Turkiją atsiuntė žemo rango delegaciją, kuriai vadovauja prezidento patarėjas ir buvęs kultūros ministras Vladimiras Medinskis. Pasak Kremliaus, kartu su juo dirbs dar trys pareigūnai ir keturi ekspertai. Vladimiro Putino derybose nebus – tai sukėlė kritikos bangą Vakaruose ir sustiprino abejones dėl Maskvos ketinimų.
„Derybos ar butaforija?“
„Iš to, ką matome, jų delegacija labiau primena butaforiją“, – sakė V. Zelenskis. Pasak jo, Rusija neparodė rimtų ženklų, kad būtų pasirengusi realiems sprendimams. Tačiau Ukraina vis tiek dalyvauja, tikėdamasi, kad pavyks bent pradėti kalbėti apie ugnies nutraukimą.
Maskva atsakė į šiuos pareiškimus įžeidimais. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Zelenskį pavadino „klounu“ ir „nevykėliu“, o ministras Sergejus Lavrovas – „apgailėtinu“. Nepaisant to, derybų tonas iš Rusijos pusės viešai išlieka formaliai diplomatinis. Medinskis tikino, kad „siekiama ilgalaikės taikos ir konfliktų priežasčių pašalinimo“.
JAV ir NATO žvilgsnis – į rezultatą
Tuo tarpu Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog nesitiki pažangos, kol pats nebus susitikęs su V. Putinu.
„Nematau, kad kas nors įvyktų, kol mes nesusitiksime“, – sakė jis žurnalistams, keliaudamas po Artimuosius Rytus. Nors pats derybose kol kas nedalyvauja, jo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas atvyksta į Stambulą, o valstybės sekretorius Marco Rubio jau lankosi Turkijoje.
„Esame pasirengę svarstyti bet kokį mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą, ilgalaikę taiką“, – Antalijoje vykusiame NATO ministrų susitikime sakė M. Rubio.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte išreiškė atsargų optimizmą: „Jei to norės ir Rusija, per kelias savaites gali įvykti proveržis. Dabar kamuolys – Rusijos pusėje.“
Grįžti prie taikos ar pakartoti 2022-ųjų klaidas?
Stambulo derybos primena nepavykusias taikos iniciatyvas karo pradžioje, 2022 m. Tada Ukraina kaltino Rusiją derybų imitavimu, siekiant vilkinti laiką ir pergrupuoti karines pajėgas. Dabar Vakarų diplomatai perspėja vengti tų pačių spąstų.
„Geriausia, ką galime pasiekti, – neatidėliotinas, besąlygiškas ugnies nutraukimas. Tik taip galima pradėti tikras derybas“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
Ukraina savo ruožtu pabrėžia, kad atvyko į Turkiją pasiruošusi realiems sprendimams, o ne PR žaidimams. Zelenskis patvirtino, jog pasiryžęs asmeniškai sėsti prie derybų stalo su Vladimiru Putinu.
Kol kas, anot daugelio stebėtojų, derybos išlieka simbolinis gestas. Visgi diplomatinė erdvė – atidaryta, ir jei abi pusės imsis konkrečių veiksmų, Stambulas gali tapti lūžio tašku.
