2025 m. spalio 3 d. milijonai anglikonų visame pasaulyje išreiškė protestą prieš Saros Mullally paskyrimą pirmąja moterimi Kenterberio arkivyskupijos vadove. Šis sprendimas tapo viena rimčiausių krizių Anglikonų Bažnyčios istorijoje ir sukėlė abejonių dėl jos vienybės, praneša European Conservative.
Tą dieną Pasaulinė anglikonų išpažinėjų draugija (Gafcon), vienijanti daugumą iš 85 milijonų anglikonų, paskelbė atvirą laišką, kuriame teigiama, jog Anglijos Bažnyčia „atsisakė savo lyderystės įgaliojimų“ ir pastatė į pavojų viso pasaulio anglikonų bendruomenės vienybę.
Pasipiktinimas Anglijos Bažnyčios sprendimu apėmė milijonus tikinčiųjų įvairiose šalyse. Ypač griežtai į paskyrimą sureagavo Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos anglikonų bendruomenės, kur išlaikomos tradicinės pažiūros į kunigystę ir santuoką.
Daugelis dvasininkų ir pasauliečių pareiškia, kad daugiau nebegali laikyti Kenterberio dvasiniu centru, ir ragina kurti naują, Šventajam Raštui ištikimą, viso pasaulio anglikonų vadovybę.
Dokumente teigiama, kad Mullally, žinoma dėl savo paramos feminizmui, abortams ir vienalyčių sąjungų palaiminimui, „negali būti dvasinis orientyras viso pasaulio anglikonams“. Laiško autorių nuomone, jos paskyrimas „dar labiau suskaldys ir taip jau susiskaldžiusią Bendriją“, nes dauguma anglikonų už Jungtinės Karalystės ribų laikosi tradicinių krikščioniškų pažiūrų.
Gafcon vyskupų tarybos pirmininkas, arkivyskupas Laurentas Mbanda pabrėžė, kad Kenterberio sostas „nebeatlieka dvasinės vienybės funkcijos“, o anglikonų judėjimo vadovavimas turi pereiti tiems, kurie išlieka ištikimi Evangelijai ir Šventajam Raštui. Jis šį įvykį pavadino „tiesos momentu“ pasaulinei anglikonybei.
Laiške taip pat nurodoma, kad 2026 m. kovo mėnesį Nigerijoje vyks Vyskupų asamblėja, kurioje bus svarstoma anglikonų bendruomenės ateitis ir galimi žingsniai siekiant jos „atnaujinimo evangeliniais pagrindais“.
