Analitikai: J. Bidenas nenori tęsti JAV „pasaulio policininko“ vaidmens

ŠaltinisAFP-BNS

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nevengia kartoti savo šūkio „Amerika sugrįžo“, bet jo bekompromisis pasitraukimas iš Afganistano rodo, kad Amerika nebetęs įprastos strategijos.

Nors evakuacija iš Kabulo paliko didelę traumą, J. Bidenas pasisako už daug platesnio masto atsitraukimą: liautis švaistyti karinius išteklius primetant tvarką ir JAV vertybes visame Žemės rutulyje.

„Šis sprendimas dėl Afganistano susijęs ne vien su Afganistanu“, – J. Bidenas pareiškė per antradienį pasakytą kalbą, kurią daugelis analitikų laiko istorine. – Reikia užbaigti didelių karinių operacijų kitoms šalims pertvarkyti erą.“

„Žmogaus teisės bus mūsų užsienio politikos centre, bet būdas tai daryti – ne nesiliaujantys kariniai dislokavimai, – pridūrė prezidentas. – Mūsų strategija turi pasikeisti.“

Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų instituto „Atlantic Council“ Europos centro direktorius Benjaminas Haddadas (Benžamenas Hadadas), transatlantinių ryšių specialistas, šią kalbą laiko „vienu iškalbingiausių liberaliojo internacionalizmo atmetimų, kokį pastaraisiais dešimtmečiais yra paskelbęs bet kuris JAV prezidentas“.

Amerikiečiams, kurie linkę laikyti savo šalį unikalia, neįveikiama supervalstybe, laimėjusia Šaltąjį karą, o vėliau surengusia puikiai organizuotų karinių intervencijų nuo Irako iki Afrikos, tokia pozicija gali atrodyti sukrečianti.

Tačiau apklausos rodo, kad J. Bideno siūlomi pokyčiai daugumai tikriausiai patiks.

Kur sutinka D. Trumpas ir J. Bidenas

J. Bideno prezidentavimas paprastai laikomas jo pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos priešingybe.

Daugeliu atžvilgiu tai tiesa – tiek kalbant apie bendrą atmosferą Baltuosiuose rūmuose, tiek pastangas grąžinti Jungtines Valstijas į Paryžiaus klimato sutartį.

Tačiau J. Bideno nusigręžimas nuo neribotos trukmės JAV karinių operacijų užsienyje ir, anot kritikų, Amerikos prisiimto „pasaulio policininko“ vaidmens, yra D. Trumpo politikos tąsa.

Kai J. Bidenas paskelbė „laikas užbaigti šį amžiną karą“ Afganistane, tai ši frazė būtų galėjusi visiškai lengvai nuskambėti iš D. Trumpo lūpų, sakė Marquette’o (Marketo) teisės mokyklos profesorius ir jos rengiamų visuomenės apklausų direktorius Charlesas Franklinas (Čarlzas Franklinas).

Mūsų dienomis „visuomenė nėra linkusi palaikyti didelio tarptautinio vaidmens, bent jau ne tokio, kokį JAV atliko nuo 6-ojo iki 10-ojo dešimtmečio“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ch. Franklinas.

Kaip rodo nauja dienraščio „Washington Post“ ir „ABC News“ surengta apklausa, net 77 proc. respondentų iš principo laikosi pozicijos, kad pasitraukti iš Afganistano buvo būtina, net jeigu J. Bidenas sulaukia griežtos kritikos dėl šio pasitraukimo chaotiško organizavimo.

Grėsmė aljansams?

J. Bidenas entuziastingai palaiko idėją, kad turi būti stiprinami JAV ryšiai su sąjungininkais ir tuo labai skiriasi nuo izoliacionisto D. Trumpo. Anot naujojo prezidento, Jungtinės Valstijos galėtų būti ne arogantiškas pasaulio policininkas, o draugiškas bendruomenės lyderis.

Jo administracija nedelsdama ėmėsi pastangų grąžinti Vašingtoną į įtemptas derybas tarp galingųjų valstybių ir Irano dėl pastarojo branduolinės politikos, taip pat dėl klimato sutarties ir tradicinių aljansų, pavyzdžiui, NATO.

Birželį įvykusi kelionė į Europą dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) ir NATO viršūnių susitikimuose iki šiol yra vienintelė J. Bideno kelionė į užsienį. Ji atrodė tarsi seniai iširusios grupės atsikūrimo diplomatinis atitikmuo.

Tačiau, anot analitikų, dabar kai kurie iš šių sąjungininkų gali būti apimti nerimo.

Amerikos universiteto teisės katedros kovos su terorizmu ekspertė Tricia Bacon (Triša Beikon) sakė AFP, kad sąjungininkus apėmęs „nemenkas nusivylimas“ dėl koordinavimo stygiaus JAV traukiantis iš Afganistano.

JAV siunčiama „žinia turės būti labai nuosekli, kad būtų atgautas prarastas patikimumas“, sakė ji.

Tuo metu Vašingtone veikiančio Arabų centro tyrimų direktorius Imadas Harbas sakė, kad dabar ne vien partneriai Europoje spėlioja, kuria kryptimi pasuks Vašingtonas.

„Arabų režimai, įpratę prie glaudžių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, turėtų nerimauti dėl to, kas įvyko Afganistane“, – jis rašė šio strateginių tyrimų instituto tinklaraštyje.

„Bidenas galbūt pagaliau padėjo tašką Amerikos kariniam intervencionizmui platesniuose Vidurio Rytuose“, – pridūrė I. Harbas.

J. Bideno kalbą po pajėgų išvedimo iš Afganistano šis analitikas vadina „atveriančia akis“. Anot jo, išdėstyti „Bideno doktrinos“ metmenys neabejotinai paskleis „susirūpinimo“ bangą regione, du dešimtmečius nesusidūrusiu su kitokia tikrove nei JAV intervencijų politika.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis