Amerikiečių kardinolas Robertas Francis Prevostas (Robertas Frensis Prevostas) ketvirtadienį tapo popiežiumi ir pasivadino Leonu XIV.
Jis tapo Katalikų Bažnyčios 267-uoju popiežių.
Kardinolas Dominique‘as Mamberti (Dominikas Mambertis) tai paskelbė iš Šv. Petro bazilikos balkono.
„Annuntio vobis gaudium magnum. Habemus papam! (Skelbiu jums didį džiaugsmą. Turime popiežių!)” – pasakė kardinolas, kuris taip pat paskelbė Katalikų Bažnyčios vadovu išrinkto kardinolo vardą ir jo pasirinktą pontifiko vardą.
69-erių R. F. Prevostas, kilęs iš Čikagos, yra pirmasis popiežius iš Jungtinių Valstijų.
Jį džiaugsmingai pasitiko dešimtys tūkstančių žmonių, susirinkusių Šv. Petro aikštėje, o jam pasirodžius balkone, nuaidėjo audringi plojimai
Į tikinčiuosius jis kreipėsi italų ir ispanų kalbomis.
Leonas XIV mojavo miniai, šypsojosi ir nusilenkė.
Pirmą kartą pasirodęs Šv. Petro bazilikos balkone, naujasis popiežius linkėjo taikos.
„Taika su jumis“, – tarė Leonas XIV tikintiesiems.
Jis taip pat pagerbė savo pirmtaką popiežių Pranciškų, sakydamas, kad nori suteikti savo palaiminimą žmonėms, kaip popiežius Pranciškus padarė savo paskutiniame pasirodyme Šv. Petro aikštėje Velykų sekmadienį.
„Žmonijai reikia Kristaus kaip tilto, kuriuo galima pasiekti Dievą ir jo meilę. Padėkite mums ir padėkite vieni kitiems statyti tiltus“, – sakė Leonas XIV.
Dūmai iš Siksto koplyčios kamino pasirodė netrukus po 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.
Robertas Francisas Prevostas, buvęs įtakingos Vyskupų dikasterijos prefektas, yra iš Čikagos kilęs prelatas, artimas popiežiaus Pranciškaus vizijai. Daug metų jis praleido kaip misionierius Peru, o vėliau buvo du kartus išrinktas Šv. Augustino ordino generaliniu vyresniuoju.
Gimęs 1955 m. rugsėjo 14 d. Čikagoje, Illinojaus valstijoje, Prevostas 1977 m. įstojo į šv. Augustino ordiną, 1981 m. davė amžinuosius įžadus. Jis turi gamtos mokslų bakalauro laipsnį matematikos srityje iš Vilanovos universiteto (1977), Dieviškumo magistro laipsnį iš Katalikiškosios teologijos sąjungos Čikagoje bei kanonų teisės licenciato ir daktaro laipsnius, įgytus Popiežiškajame Šv. Tomo Akviniečio universitete Romoje. Jo disertacija buvo skirta vietinio vyresniojo vaidmeniui šv. Augustino ordine.
Įšventintas kunigu 1982 m., jis 1985 m. išvyko į Peru, kur tapo Chulukanaso teritorinės prelatūros kancleriu. Po metų sugrįžo į JAV, dirbo pašaukimų pastoracijoje ir misionierių veiklos vadovu. 1988 m. vėl sugrįžo į Peru – vadovavo seminarijai Truchiljo mieste, dėstė kanonų teisę ir ėjo įvairias pastoracines bei formacijos pareigas.
1999 m. jis grįžo į Čikagą ir buvo išrinktas provincijos vyresniuoju. Po dviejų su puse metų buvo išrinktas viso ordino prioru generolu ir šias pareigas ėjo dvi kadencijas iki 2013 m.
2014 m. popiežius Pranciškus paskyrė jį Čiklaijo vyskupijos apaštaliniu administratoriumi, o 2015 m. – vyskupu. 2018–2023 m. jis buvo Peru vyskupų konferencijos vicepirmininkas ir nuolatinės tarybos narys. Tuo metu Peru vyskupai aktyviai veikė siekdami stabilumo politinių krizių laikotarpiu.
2020–2021 m. Prevostas buvo paskirtas Callao apaštaliniu administratoriumi. 2023 m. sausį popiežius Pranciškus jį paskyrė Vyskupų dikasterijos prefektu – vienu galingiausių postų, nes ši institucija atsakinga už vyskupų skyrimą. Tų pačių metų rugsėjį Prevostas tapo kardinolu.
Po paskyrimo prefektu, jis žiniasklaidoje liko santūrus, tačiau buvo vertinamas už gebėjimą klausytis ir analitiškumą. Kaip pranešė Aleteia, vienas Prancūzijos vyskupas po susitikimo su juo teigė, kad Prevostas paliko „gerą įspūdį“.
Nors jis retai viešai reiškia savo nuomonę, žinoma, kad jis palaiko popiežiaus Pranciškaus požiūrį į aplinkosaugą, rūpinimąsi vargstančiaisiais ir migrantais bei siekį sutikti žmones ten, kur jie yra. Jis sakė: „Vyskupas neturėtų būti mažas princas, sėdintis savo karalystėje.“
Prevostas palaikė popiežiaus sprendimą leisti priimti Komuniją išsiskyrusiems ir civilinėje santuokoje gyvenantiems katalikams. Nors santūriau nei Pranciškus vertina LGBTQ klausimus, jis išreiškė atsargią paramą dokumentui Fiducia supplicans.
Prevostas buvo septynių Vatikano dikasterijų narys, taip pat priklausė Vatikano Miesto Valstybės valdymo komisijai – tai liudija didelį popiežiaus Pranciškaus pasitikėjimą juo ir įvertinimą jo administracinių gebėjimų.
