Vieni nori kad skurdo nebūtų, kiti – kad turtingų nebūtų, nors jiems nuo to nepagerės.
Vieni už tai, kad jiems būtų geriau, kiti už tai, kad kitiems būtų blogiau, nes jei kitam blogiau, jiems pasidaro geriau.
Vieni kovoja su savo trūkumais, kiti – su kitų nuodėmėmis, nors patys turi pilnas spintas skeletų, bet kaipgi kitaip pasiaukštinsi?
Vieni mato žmogų ir kasdien abejoja, ar yra teisūs, kiti mato idėjas, niekada neklysta ir dėl idėjos paaukos kiek tik nori žmonių.
Vieniems įdomus tavo gyvenimas, mintys ir norai, kitiems nusispjaut, ką galvoji ir jauti, kad tik galvotum ir jaustum taip, kaip jie vieninteliai teisingai galvoja ir jaučia.
Jie nieko negirdi, nemato, neužuodžia, tik patys save. Ir labai susirūpinę kitais, ir iš knygų prisiskaitytu bendruoju gėriu, apie kurį tikrovėje neturi žalio supratimo.
Visas jų žinojimas yra tamsa, pasiimta iš negyvo popieriaus, papuošta šlovės ženklais ir fanfaromis. Jie už tiesą ir šviesą, ir nėra tokios tiesos, šviesos ar žmogaus, kurių jie nesumindytų savo kelyje.
Jie kuria istoriją, jiems stato paminklus, jie kalba teisingai ir akys neblizga, jų vaikai ir vaikaičiai visada būna aprūpinti ir kunigas prieš pamokslą ieško akių kontakto ir jiems nusišypso.
Ir nėra pasaulyje kvailystės ar nusikaltimo, kurio jie nepadarytų dėl jūsų laimės. Neteisūs ir nusivylę – jiems nepavojingi. O baisūs jiems tie, kurie ateina teisūs ir ne dėl naudos.
Jūs esat dėl visko kalti ir, jei nenorit būti laimingi – būsit nubausti. Jie labai nori meilės, nors nesugeba mylėti nieko, minta vieša meile, kurios neturi ir niekada neturės, nes tai jų silpnybė.
Todėl neapkenčia visų ir savęs, ir niekada nepasisotina. Nekalbėkit ir nevarkit, jie jūsų negirdi ir niekuo, išskyrus savo genialumą, netiki.
Žmonės ir mintys jiems reikalingi tik kaip jų teisumo patvirtinimai. Kuo garsiau sako, tuo labiau abejoja, netiki ir neapkenčia, ir visada nori tik nugalėti, ir yra žiaurūs.
Nugalėtojai, pergalę visada paverčiantys pralaimėjimu. Į akis nekalba ką galvoja ir pasakęs apie juos tiesą pajunti, kaip nutolsta ir toli trinkteli durys, kurios tau niekada nebeatsivers.
Jų nedaug, jie netikri, niekada nieko nesigėdija ir nesigaili, pavydūs vienas kitam ir kartu vieningi, nebijo pralaimėti. Ledas po kojomis plonas, ten suspausti tamsūs vandenys ir sujuda nepažįstami pavidalai.
Nekalbėkite ir nesivarginkit, vis tiek jie jūsų negirdi ir niekuo netiki, ir kuo garsiau ką nors sako, tuo labiau tuo abejoja, netiki ir prieštaraujančių neapkenčia.
Jie visada nori tik nugalėti ir yra žiaurūs, bet bijoti labai jų nereikia, nes jie negyvi ir patys baisiai bijo kitų, kurie yra gyvi.
Jų nedaug, jie netikri, bet vieningi ir visada eina iki galo. Ir jie labiausiai bijo, kad kiti nebūtų tikri, vieningi ir eitų iki galo.
Todėl tokiais ir reikia būti.
Panašių kalbų apstu
Panašių „atsiliepimų“ apstu šurajevų „kontoroje“.
Laikmetis.lt. už kokius pinigus jus nusipirko šitas kagėbistas?
Madam, patikslinkite savo žinias – apie kagėbistus čionai berašinėjant, kas jūs galvoje sukinėjasi?
Kokiam pasauly galėtų gyventi šis filosofas?
Tikrovės pasaulyje. Eikite, pabendraukite su „laisviečiais“ ar dar kokiais „koncervatoriais“. Šurajevas jums padės. Tuomet lauksime jūsiškių patirties refleksijų.
Rūsteika šįkart viršijo pats save.
Tokios rašliavos negali būti krikščioniškos pakraipos svetainėje.
Nesivarginkite čia. Mėgaukitės LGBTQ+++ portalu „Bernardinai“. Bus tenai ir jūsų širdžiai mieli „drag show“, ir kitokios sodomos su gomoromis.
įvardino 5 poreikius,kuriuos turi žmogus.4 iš jų turi ir gyvūnai-tai mityba,judėjimas,poilsis,dauginimasis.Tik vienas poreikis skiria mus nuo gyvūnų-tai gebėjimas svajoti.Paprastas žmogus svajoja,o valdžia?
kaip Rusteika seniai suvokė, kad „valdžia“ įgyvendino savo svajas „paprastų žmonių“ sąskaita. Ir jas toliau tęsia, išguidama „paprastus žmones“ iš šio gyvenimo, naikindama bet kokias jų viltis. O „paprasti žmonės“ toliau tyli. Dar aidi kiauksėjimai prieš Rusteiką. Žinoma, ne už dyką. Juk trisdešimt armonaitinių taip norisi nusičiulpti iš fondo.
Kas tie „paprasti“ ir kas tie „stebuklingi“ žmonės?
Tiesa. Psichopatai siekia valdžios ir ją gauna, todėl ten jų prisirenka nemažai.
Labai teisingai straipsnyje įvardinta, kad mes turime būti tikri, vieningi ir eiti iki galo.
Bet dar norėčiau išsakyti savo mintis, kokie mes turėtume būti vertybinėje politikoje.
Pirmiausia susivokime kas yra tie jie:
– jų yra nedaug, vos keletas procentų nuo visų žmonių. Tačiau jie turi užvaldę savo rankose finansus ir tuo pačiu įtaką, jie yra kažkiek organizuoti, jų valstybių griovimo, tautų naikinimo ir žmonių įstūmimo į savo fašistinį režimą planas yra iš anksto apgalvotas, numatyti jam įgyvendinti reikalingi resursai ir vykdytojai. Jų privalumas – finansai, įtaka, organizuotumas bei išankstinis pasiruošimas. Jų minusas – jie yra mažai skaitlingi.
Kas esame mes:
Mūsų yra dauguma, mes esame beveik visi planetos žmonės. Mes nebuvome pasiruošę tam, kad prieš mus bus naudojamas jų šmeižtas, melas, klasta, supriešinimas, prievarta. Šie veiksmai mus užklupo netikėtai, todėl pribloškė.
Mūsų privalumas – mūsų yra daug. Mūsų trūkumas – mes nesame vieningi, nesame organizuoti, nesame pasiruošę.
Mūsų tikslas turėtų būti tapti vieningais, tapti organizuotais, būti palaikančiais vieni kitus, būti pasiruošusiais.
Šiuo metu žaidimas vyksta pagal jų taisykles. Kažkuria prasme kamuolys yra jų rankose. Šiuo metu jie sukuria situacijas, jas inicijuoja, mes tik reaguojame.
Jei prilygintume šią situaciją krepšiniui, tai galėtume sakyti, kad jie nuolat atakuoja, meta į mūsų krepšį, mes tik ginamės ir į jų krepšį nemetame. Mums pavyksta blokuoti nemažai jų kamuolių, bet keletą praleidžiame, ir kadangi mes į jų krepšį nemetame, rezultatas pamažu didėja jų naudai.
Neturėtume stengtis jų apžaisti jiems patogiais metodais, tai yra galios ir įtakos žaidimais. Mums reikėtų išnaudoti savo pačių privalumus, savo skaitlingumą, jei kalbant krepšinio terminais turime išnaudoti savo ūgį.
Išnaudoti savo skaitlingumą yra tik vienas būdas – tai suburti visus, visų partijų, visų tikėjimų, visų profesijų, visų turtinių padėčių žmones, kviesti ir priimti visus kas nori prisidėti, įdėti savo indėlį, neatmesti nei vieno nei, tarkime, Kristupo Krivicko ar Naglio Puteikio (kurie jei gerai suprantu buvo atmesti Šeimų sąjūdžio) jei jie nori prisidėti. Prie žmonių būrimo prisideda ir tokie veiksmai kaip reguliarūs žmonių susibūrimai, kvietimai į mitingus, kuriuose būtų apreiškiamos vertybės, kviečiami pasisakyti aktyvūs nusipelnę žmonės, kuriuose yra pajuntama vienybė.
Kuo daugiau žmonių bus vienos tiesos dvasios, tuo mūsų ūgis bus aukštesnis.
Taip pat turime perimti kamuolį, perimti iniciatyvą į savo rankas. Turime ne tik reaguoti į jų sukeltas situacijas, bet patys jas inicijuoti ir kelti. Kelti bylas, mitingus, protestus, akcijas, eisenas, blokadas, organizuoti konferencijas, sambūrius, poezijos, muzikos festivalius, leisti knygas, peticijas, reikalauti viešai pasiaiškinti pareigūnus ir pan., turime lipti jiems ant kulnų ir stipriai užspausti.
Visa tai kartu su malda ir padėka Dievui.