REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Mirė Laisvės premijos laureatas A. Kentra (papildyta)

ŠaltinisBNS

Eidamas 95-uosius metus mirė Laisvės premijos laureatas, Lietuvos laisvės kovų metraštininkas Albinas Kentra.

„Liūdna žinia iš „Miško brolių“ draugijos. Netekome Albino Kentros, kuris savo gyvenimą paskyrė Lietuvai. Jos laisvei“, – antradienį feisbuke pranešė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Albinas su savo video kamera fiksavo valstybės gyvenimą, jos svarbiausius įvykius. Kai žmogaus gyvenimas ilgas ir kupinas veiklos – nelengva viską išvardyti. Laisvės kovų dalyvis, naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Miško brolių draugijos steigėjas Albinas Kentra“, – rašo ji.

A. Kentra buvo Laisvės kovų dalyvis, naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Laisvės premijos laureatas, Miško brolių draugijos steigėjas. 

Prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, 1945-iais visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką

Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra gimė 1929 metų kovo 29 dieną Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje. Jo tėvai buvo visuomenininkai ir Lietuvos patriotai, daug skaitė, rašė ir savo pavyzdžiu mokė šešis vaikus.

Prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, 1945-iais visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais. 

16-metis A. Kentra buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams.

Partizanų gretose jis buvo trumpai, jį išdavė bendramokslis. 1946-ųjų vasarą jis buvo suimtas, Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) karinio tribunolo sprendimu jis buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Kurį laiką kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau išvežtas į Kazachstano lagerį.

Toks pat likimas ištiko ir kitus šeimos narius, kurie buvo kalinami lageriuose arba žuvo. Ilgus rezistencinės kovos metus motina O. Kentrienė vietos gyventojų buvo slepiama Kadžygos, Padvarninkų, Alkupio, Prapymo, Palokysčio kaimuose, Kaune.

Į laisvę A. Kentra paleistas 1954-iais, per klaidą gavo sovietinį pasą svetima Klentvos (rusų k. – Клянтва) pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam vyrui pavyko gauti brandos atestatą, o vėliau – studijuoti. Vilniaus universitete jis studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Baigęs studijas jis dirbo pedagoginį darbą, mokė anglų ir vokiečių kalbos.

Nuo 1965-ųjų jis ėmė filmuoti svarbiausius Vilniaus universiteto įvykius, tapdamas universiteto istorijos vaizdo metraštininku.

Velionis bus pašarvotas Šv. Jonų bažnyčioje (Vilniaus Universiteto bažnyčia) ketvirtadienį (gruodžio 21 dieną). Atsisveikinti galima ketvirtadienį nuo 11 val. iki 21 val. Šv. Mišios ketvirtadienį 18 valandą.

Vilniuje nuo Šv. Jonų bažnyčios atsisveikinimo dalyviams bus užsakytas autobusas vykti į laidotovių iškilmes.

Penktadienį atsisveikinimas nuo 8 val., 10 val. išlydimas į Šilalę. Šilalės bažnyčioje 14 valandą šv. Mišios. Laidojamas bus Šilalės miesto kapinėse.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

1 KOMENTARAS

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte