REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Minime antisovietinio pasipriešinimo dalyvio kun. Broniaus Laurinavičiaus gimimo 110-ų metų sukaktį

Minime antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, Helsinkio grupės nario kun. Broniaus Laurinavičiaus gimimo 110-ų metų sukaktį.

Bronius Laurinavičius gimė 1913 m. liepos 17 d. netoli Gervėčių (dabar Baltarusija) esančiame Gėliūnų kaime (tuomet Vilniaus aps. Varnionių vls.) ūkininkų šeimoje. Mokėsi pradžios mokykloje Gervėčiuose, vėliau gimnazijoje Vilniuje, kurią baigė 1937 m. Vilniaus kraštui esant Lenkijos sudėtyje, Lodzės mieste atliko karinę tarnybą.

1938 m. pradėjo studijuoti Vilniaus Stepono Batoro universiteto teologijos fakultete ir Vilniaus kunigų seminarijoje, kurią baigęs, 1944 m. buvo įšventintas į kunigus. Po karo dirbo keliose Švenčionių krašte esančiose parapijose. 1944 m. buvo vikaru Švenčionyse, 1945–1948 m. kunigavo Ceikiniuose. Ten dirbdamas sunkiomis pokario sąlygomis atnaujinimo ir praplėtė Ceikinių bažnyčią. 1948 m. buvo perkeltas į Kalesninkus (dab. Šalčininkų r.), kur dirbo iki 1956 m Visur pasižymėjo kaip darbštus ir energingas kunigas, griežtas abstinentas.

1956-1968 m. būdamas klebonu Švenčionėliuose, sugebėjo išreikalauti sovietų valdžios leidimą ir pabaigti statyti mūrinę bažnyčią. Toks atvejis buvo vienas iš nedaugelio sovietų okupacijos metais. Kunigo aktyvumas ir populiarumas tarp tikinčiųjų nepatiko vietos valdžiai, kuri visaip stengėsi išguiti jį iš Švenčionėlių parapijos. 1962 m. Švenčionių raj. liaudies teismo nutarimu buvo konfiskuotas naujai pastatytos Švenčionėlių klebonijos pastatas, kurį jis pasistatė iš statybinių medžiagų, likusių nuo bažnyčios statybos ir už asmenines santaupas. Tai buvo pirmas rimtas jo susidūrimas su sovietų valdžios neteisėta veikla, kas paskatino nenuilstamai ieškoti teisybės ir apginti savo bei tikinčiųjų teises.

B. Laurinavičius aktyviai rašė protesto pareiškimus ir skundus įvairioms sovietinėms institucijoms. Jis buvo itin aktyvus vaikų katechizacijoje. Remdavo politinių kalinių šeimas, rūpinosi Gudijos lietuvių reikalais. 1968 m. Religijos reikalų tarybos įgaliotinio Lietuvoje reikalavimu, grasinant atimti kunigo registracijos pažymėjimą, kun. B. Laurinavičius buvo perkeltas į Adutiškio parapiją, esančią prie pat sienos su Baltarusija. Čia jam teko aptarnauti ir be kunigų likusius Baltarusijos katalikus.

Greta sėkmingo pastoracinio darbo kun. B. Laurinavičius nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios įsijungė į tikinčiųjų teisių gynimo sąjūdį ir greit tapo viena iš ryškiausių jo figūrų. Jis buvo vienas iš iniciatorių Vilniaus arkivyskupijos kunigų 1971 m. gruodžio 24 d. pareiškimo SSKP CK generaliniam sekretoriui Leonidui Brežnevui dėl Bažnyčios veiklos varžymo. Tačiau jis ne tik pasirašinėjo ir organizavo bendras peticijas, bet ir pats parašė keletą viešų pareiškimų sovietų valdžios institucijoms. 1974 m. KGB pradėjo nuoseklų kun. B. Laurinavičiaus veiklos tyrimą, užvedė jam operatyvinio tyrimo bylą. Šios bylos dokumentuose kunigas buvo vadinamas objektu „Intrigantas“.

1976 m. lapkritį įsikūrusi Lietuvos Helsinkio grupė rinko ir fiksavo informaciją apie žmogaus ir tautų teisių bei laisvių pažeidimus ir perduodavo ją į užsienį. 1979 m., mirus kaimyninės Ceikinių parapijos klebonui, aktyviam žmogaus teisių gynėjui Karoliui Garuckui, jo vietą Lietuvos Helsinkio grupėje užėmė kun. B. Laurinavičius. Jis labai aktyviai dalyvavo grupės veikloje, prisidėjo prie įvairių protestų organizavimo, rašė raštus, kritikavo tuometinę sovietų valdžią ir siekė daugiau laisvės tikintiesiems. Iš protesto raštų pažymėtinas 1977 m. lapkričio 11 d. 73-ų mašinraščio lapų apimties kun. B. Laurinavičiaus pareiškimas Sovietų Sąjungos vadovui L. Brežnevui.

Kun. B. Laurinavičius aktyviai kovojo už žmogaus ir tikinčiųjų teises, bendradarbiavo su pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjais. Dalis B. Laurinavičiaus rengtų ir pasirašytų dokumentų paskelbta leidinyje „Lietuvos Helsinkio grupė“ Prieš kun. B. Laurinavičių KGB ėmėsi dar aktyvesnių priemonių. 1980 m. vasario 6 d. pas jį buvo atlikta krata, kurios metu paimtos 2 rašomosios mašinėlės, vienas pogrindžio leidinio „Tiesos kelio“ numeris, daug įvairių dokumentų ir laiškų.

Lietuvos spaudoje buvo pradėti skelbti kun. B. Laurinavičių šmeižiantys straipsniai. Vienas iš jų respublikos oficioze „Tiesoje“ buvo išspausdintas 1981 m. lapkričio 21 d. Jame teigta, kad mokydamas vaikus tikėjimo tiesų, kun. B. Laurinavičius žaloja vaikų pasaulėžiūrą, nes tuomet buvo oficialiai galima tik viena teisinga pasaulėžiūra – komunistinė. KGB aktyviai stebėjo B. Laurinavičių, rinko medžiagą jo kompromitavimui.

Kunigas, numatė, kad su juo gali būti susidorota. Per pamokslą parapijiečiams kalbėjo: „Jeigu rasit pasikorusį, žinokite – ne aš pats. Jeigu rasit nusinuodijusį, žinokit – ne aš pats. Jeigu rasit partrenktą mašinos ar po traukiniu, žinokit – ne aš pats“. Šie žodžiai buvo pranašingi.

1981 m. lapkričio 24 d. 20 val., tamsiu paros metu kun. B. Laurinavičius neaiškiomis aplinkybėmis žuvo autoavarijoje Vilniuje. Dzeržinskio (dabar Kalvarijų) – Žalgirio gatvių sankryžoje, kur savivartis sunkvežimis MAZ-503 mirtinai sužalojo kunigą. Žmonės įtarė, kad tai KGB darbas – buvo kalbama apie mačiusius, kaip žuvusysis buvo tiesiog išstumtas į gatvę po mašinos ratais.

Kun. B. Laurinavičius buvo palaidotas Adutiškyje, nors testamente išreiškė norą būti palaidotas prie savo paties pastatytos Švenčionėlių bažnyčios. Įvykdyti šią valią sutrukdė sovietų valdžios pareigūnai. 1988 m. lapkričio 25 d. B. Laurinavičiaus palaikai buvo perkelti iš Adutiškio į Švenčionėlius, kaip jis pageidavo testamente.

1998 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu B. Laurinavičius apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (dabar Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius) „už pasižymėjimą narsumu ir ištverme ginant Lietuvos respublikos laisvę ir nepriklausomybę“. 2000 m. popiežius Jonas Paulius II įrašė kunigą B. Laurinavičių į Bažnyčios XX a. tikėjimo kankinių sąrašą-martirologą.

2010 m. kun. Broniaus Laurinavičiaus žūties vietoje Vilniuje pastatytas dailininko ir skulptoriaus Antano Kmieliausko sukurtas paminklas „Jėzus nešantis kryžių“. Išsamiai apie šią išskirtinę asmenybę rašoma Bažnyčios istorijos tyrinėtojo Algimanto Žilinsko, pasirašinėjusio slapyvardžiu Vidas Spengla, 2002 m. išleistoje knygoje „Objektas „Intrigantas“: kunigo Broniaus Laurinavičiaus gyvenimas ir veikla“.

Kunigo B. Laurinavičiaus paminėjimo vaizdo įrašas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

1 KOMENTARAS

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte