REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Svarbiausi 2021 m. politiniai įvykiai Lietuvoje: protestai, migracijos krizė ir „vertybinės” užsienio politikos rezultatai

Vakcinacija

2021 m. pavasarį pradėta masinė Lietuvos gyventojų vakcinacija nuo COVID – 19. Kartu su ja pradėta kontroversiškai vertinama vakcinacijos skatinimo kampanija. Vakcinacija suskaldė Lietuvos visuomenę, o vis labiau griežtėjantys reikalavimai nevakcinuotiems gyventojams iššaukė masinio nepasitenkinimo bangą ir protestus.

Nuolat keitėsi ir valdžios pozicija skiepijimo atžvilgiu. Anksčiau valdžios atstovai drauge su ekspertais tikino, kad visuotiniam imunitetui įgyti užteks to, jog 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų pasiskiepytų dviem dozėmis. Vėliau šis skaičius būtinam imunitetui pakilo iki 90 proc., o metų pabaigoje pranešta, kad dėl imuniteto teks skiepytis trečiąkart.

Tuo tarpu vis daugiau, ypač jauno amžiaus vyrų praneša apie nepageidaujamas šalutines vakcinos reakcijas. Dėl galimai vakcinos sukeltų sveikatos sutrikimų į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą kreipėsi daugiau nei 6 tūkst. asmenų.

Kadenciją baigusi prezidentė paskiepyta nuo koronaviruso / Dalios Grybauskaitės biuro nuotr.

Įvestas „galimybių pasas“

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės siūlymu Lietuvoje buvo įvestas vadinamasis galimybių pasas, paskiepytiems arba testą nuo COVID -19 atlikusiems asmenims suteikiantis teisę lankytis prekybos centruose, dalyvauti susibūrimuose, mėgautis pramogomis.

Toks socialinės kontrolės įrankis sukėlė masinę pasipiktinimo bangą ir padalino lietuvius į skirtingas stovyklas. Paslaugų sektorius džiaugėsi, kad gali netrukdomai tęsti veiklą, kiti pareiškė, jog tokie reikalavimai primena segregaciją. Be galimybių paso Lietuvoje kai kuriems gyventojams užsivėrė ne tik pramogų erdvės, tačiau ir galimybė mokytis aukštosiose mokyklose.

Metų pabaigoje paskelbta, kad galimybių pasas bus privalomas ir vaikams nuo 12 metų.

Didysis šeimos gynimo maršas

Šių metų gegužės 15 d. Vilniaus Vingio parke vyko didžiausia taiki žmonių demonstracija nuo Sąjūdžio laikų. Lietuvos gyventojai, pasipiktinę vakcinacijos politika, gyventojų segregacija ir planais įvesti Lietuvoje homoseksualias partnerystes susirinko išreikšti savo nepasitenkinimo prieš Lietuvos valdančiuosius. Protesto akcijoje dalyvavo daugiau apie 15 tūkst. žmonių.

Protesto dalyvius pasveikino Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Po protesto Vingio parke maršo organizatoriai surengė eilę protesto akcijų prie Seimo ir vyriausybės, buvo įkurtas visuomeninis judėjimas.

Migrantų krizė

Lietuvos pasienyje su Baltarusija vasara prasidėjo migrantų krizė. Baltarusijos režimo organizuojami migrantų lėktuvai iš viso pasaulio leidosi Minske iš kur migrantų minios, padedamos Baltarusijos spec. tarnybų, kirsdavo menkai apsaugotą Lietuvos – Baltarusijos sieną, tikėdamiesi gauti prieglobstį Europos Sąjungos šalyje. Birželio – liepos mėnesiais tokiu nelegaliu būdu į Lietuvą pateko daugiau nei 4 tūkst. asmenų.

Rugpjūtį priimtų politinių sprendimų dėka bei suteikus reikiamą pagalbą pasieniečiams pradėta taikyti migrantų apgręžimo taktika. Migrantų spaudimą patyrė ne tik Lietuva, tačiau ir kaimyninės šalys: Lenkija ir Latvija. Į Lietuvą jau patekusių migrantų apgyvendinimas gyvenvietėse sukėlė masinį vietos žmonių pasipiktinimą.

Po protestų Dieveniškėse buvo atšauktas sprendimas apgyvendinti migrantus miestelyje. Šių metų pabaigoje Seimas nusprendė migrantų sulaikymą specialiuose centruose pratęsti dar pusei metų.

Dieveniškių bendruomenės mitingas prieš migrantų apgyvendinimą Vinco Kudirkos aikštėje
Dieveniškių bendruomenės mitingas prieš migrantų apgyvendinimą Vinco Kudirkos aikštėje / BNS nuotr.

Atidėtas homoseksualios partnerystės įteisinimo projektas

Nepaisant visuomenės spaudimo ir apklausų, kuriose Lietuvos gyventojai akivaizdžiai nesutiko su homoseksualių partnerysčių įteisinimu, valdantieji vis tiek siekė priimti įstatymą, įteisinantį partnerystės institutą Lietuvoje.

Kaip žinia, suteikus galimybę vienalytėms poroms registruoti partnerystes ilgainiui pagal europinę jurisprudenciją tokioms poroms garantuojama ir teisė įsivaikinti bei pripažįstamos kitos šeimos teisės bei privilegijos. Tiek Prezidentas, tiek įstatymo projekto kritikai pabrėžė, kad tokių sąjungų įteisinimas veda į homoseksualių santuokų įteisinimą Lietuvoje.

Visgi lemtingo balsavimo metu registruoti tokio pobūdžio projektą valdantiesiems pritrūko dviejų balsų. Valdantieji teigė, jog neįteisinus tokio įstatymo vykdoma diskriminacinė politika ir pažadėjo prie jo grįžti kitąmet.

Riaušės prie Seimo

Po Seimo sprendimo įvesti galimybių paso taikymą visiems piliečiams šalyje, griežtai apribojus nevakcinuotų asmenų galimybes gauti įvairias paslaugas, prie Seimo vyko mitingas prieš pandemijos valdymo politiką, vakare peraugęs į riaušes. Riaušių metų seimūnai buvo evakuoti iš parlamento. Į parlamentą skriejo akmenys, stiklo buteliai, sužalojimų patyrė policijos pareigūnai.

Po riaušių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai mitingo organizatorių atžvilgiu. Paskutinis tokio pobūdžio protestas prie Seimo vyko 2009 m. sausio 16 d.

Romano Protasevičiaus pagrobimas

Gegužės 23 d. Baltarusijos naikintuvas MIG -29 priverstinai nutupdė civilinį kompanijos „Ryanair“ lėktuvą skridusį reisu Atėnai – Vilnius. Incidento metu buvo pranešta apie galimą sprogmenį lėktuvo salone. Lėktuvu daugiausia skrido Lietuvos piliečiai, tačiau pagrindiniu Baltarusijos taikiniu tapo politinis aktyvistas Romanas Protasevičius ir jo mergina Sofija Sapiega.

Opozicinį kanalą NEXTA, viešinusį Baltarusijos struktūrų smurtą prieš opozicionierius kūrę aktyvistai buvo sulaikyti autoritarinio režimo oro uoste ir perduoti Baltarusijos teisėsaugai. Po incidento užgrobto lėktuvo kiti keleiviai grįžo į Vilnių.

LGBT eitynės Kaune

Ilgą laiką tik Lietuvos sostinėje Vilniuje vykusios LGBT eitynės persikėlė ir į kitus Lietuvos miestus. Rugsėjo 4 d. gausių policijos pajėgų lydimi LGBT judėjimo rėmėjai žygiavo Kauno gatvėmis. Miesto meras ilgai dvejojo ar tokios eitynės galimos laikinosios sostinės Laisvės alėjoje, buvo kreiptasi ir į teismą, kuris išaiškino, jog tokios eitynės gali būti organizuojamos Kaune.

LGBT parade dalyvavo apie 2 tūkst. asmenų. Panašūs renginiai vyko ir Lenkijoje, ten kai kuriuose miestuose LGBT paradus sustabdė įpykusi vietos protestuotojų minia.

Seksualinių mažumų eitynės „Kaunas pride“ / BNS nuotr.

Taivano atstovybė Lietuvoje

Lietuva įsivėlė į konfliktą su Kinija kuomet pareiškė, jog Vilniuje bus atidaryta oficiali Taivano atstovybė. Kinija nepripažįsta Taivano atskirumo ir laikosi vieningos šalies politikos, tad toks žingsnis ne juokais įpykdė Pekiną.

Įprastai pasaulyje atidaromos Taipėjaus miesto prekybinės atstovybės, tačiau Lietuvos žingsnis pripažinti tokiu būdu Taivaną tapo išskirtiniu žingsniu tarptautinėje politikoje. Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbsergis ne tik sulaukė pagyrų už kovą su Kinija, tačiau ir didelio nusivylimo iš Lietuvos verslininkų.

Daugiau nei dešimtmetį puoselėta eksporto į Kiniją galimybė buvo sunaikinta, Lietuva net buvo išbraukta iš kinų muitinės sistemos. Dar daugiau, pasipiktinęs Lietuvos žingsniu Pekinas pareiškė Lietuvą „išmesiantis į istorijos šiukšlyną“ ir paragino visus partnerius Vakaruose nepirkti jokių komponentų arba prekių, kurios yra surinktos arba pagamintos Lietuvoje.

Baltarusijos trąšos ir vyriausybės krizė

Gruodžio 8 d. buvo paskelbta, jog įsigaliojus JAV sankcijoms baltarusiškoms trąšoms stabdomas jų gabenimas Lietuvos geležinkeliais ir Klaipėdos uostą. Deja, kaip paaiškėjo sankcijų įsigaliojimo dieną, Lietuvos geležinkelių ir uosto sudarytos sutartys įpareigojo toliau tęsti trąšų eksportą per Lietuvą.

Už sankcijas atsakinga Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei viceministras Mantas Adomėnas nesugebėjo parengti sankcijų įgyvendinimo ir suderinti veiksmų su šiomis įmonėmis. Dar daugiau, Klaipėdos birių krovinių terminalas nurodė, kad JAV sankcijos galioja tik pirkimams, o ne trąšų eksportui iš Baltarusijos, kuri Klaipėdos uoste turi servituto teisę.

Po vyriausybės klaidų buvo siūloma atsistatydinti užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui ir susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui. Premjerės Ingridos Šimonytės sprendimu abu ministrai liko dirbti vyriausybėje.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte