Popiežius Leonas XIV antradienį išvyko savo pirmosios oficialios užsienio kelionės, bet toli keliauti jam nereikėjo – jo kortežas iš Vatikano važiavo per Romą pas Italijos prezidentą.
Katalikų Bažnyčios galva buvo lėtai vežamas per Romos centrą į Kvirinalio rūmus. Procesijoje dalyvavo prezidento sargyba, įskaitant kavaleriją.
Puošnioje salėje raudonos ir aukso spalvų drabužius vilkintis popiežius ragino Italiją „išlaikyti gyvą atvirumą ir solidarumą“ su migrantais, pavadino migraciją vienu iš didžiųjų mūsų laikų iššūkių.
„Reiškiu dėkingumą už dosnią pagalbą, kurią ši šalis siūlo migrantams, vis dažniau pasibeldžiantiems į jos duris, taip pat už jos pastangas kovojant su prekyba žmonėmis“, – sakė pontifikas.
Jo teigimu, reikia konstruktyvaus naujų atvykėlių integravimo į „Italijos visuomenės vertybes ir tradicijas“.
Tarp dalyvavusiųjų buvo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni), kurios dešiniųjų vyriausybė užėmė griežtą poziciją nelegalios migracijos atžvilgiu, siekdama apriboti migrantų srautą iš Šiaurės Afrikos į Italiją ir didinti repatriacijos mastą.
70 metų Leonas XIV padėkojo Italijai už rūpinimąsi Gazos Ruožo vaikais. Nuo karo pradžios 2023 metų spalį maždaug 200 vaikų iš šio palestiniečių anklavo buvo gydomi Romos ligoninėse.
Popiežius taip pat gynė Bažnyčios poziciją dėl abortų ir eutanazijos, primindamas būtinybę „palaikyti ir saugoti gyvybę visais jos etapais, nuo apvaisinimo iki senatvės, iki mirties akimirkos“.
Glaudžius diplomatinius ryšius tarp Italijos ir Vatikano – mažiausios pasaulio valstybės, kurią iš visų pusių supa Roma – reglamentuoja 1929 metų Laterano susitarimai.
XVI amžiuje pastatyti Kvirinalio rūmai tris šimtmečius iki 1870-ųjų tarnavo kaip popiežių rezidencija, o tada tapo pirmojo suvienytos Italijos karaliaus Viktoro Emanuelio II namais.
