Parlamentarui Ignui Vėgėlei keliant klausimą, kokiu pagrindu Ukrainos vėliava kabo Seimo posėdžių salėje, Seimo valdyba trečiadienį ją įteisino savo sprendimu.
Tokio sprendimo paprašė Seimo kancleris Algirdas Stončaitis, sulaukęs I. Vėgėlės užklausos.
Politikas raštu prašė Seimo kanceliarijos paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu Ukrainos valstybės vėliava yra pakabinta Seimo posėdžių salėje greta Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos.
Anot kanclerio, antradienį per plenarinį posėdį panašaus klausimo sulaukė ir posėdžio pirmininkė.
„Tai mes nagrinėjome, galiu pasakyti, kad kažkokių oficialių sprendimų tikrai nebuvo. Mes bent jau neaptinkame iš praeito laikotarpio, kadangi vėliava yra iškabinta nuo Rusijos invazijos į Ukrainą momento“, – tvirtino A. Stončaitis.
Jo duomenimis, 2023 metų lapkritį buvo pateiktas įstatymo projektas, kad prie, virš ir ant Lietuvos valstybės bei savivaldybių institucijų gali būti nuolat iškeliamos ir demokratinių užsienio valstybių, prieš kurias vykdoma karinė agresija, vėliavos.
Tuomet Seimas po pateikimo pritarė projektui ir paprašė Vyriausybės išvados. Ši pareiškė iš esmės pritarianti projekto tikslui, bet pasiūlė jo nesvarstyti, nes pati rengia Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų konstitucinio įstatymo projektą. Tačiau jo Seimas taip ir nesulaukė.
„Kadangi pasikeitė vyriausybės, tai gal valdyba paprašytų, kad Vyriausybė teiktų tokį projektą. Reguliavimas tikrai reikalingas“, – sakė A. Stončaitis.
Seimo pirmininko Juozo Oleko siūlymu valdyba priėmė sprendimą, kad Ukrainos vėliava laikinai gali kabėti plenarinių posėdžių salėje.
Anot jo, taip pat reikia paskubinti įstatymo projekto priėmimą.
Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad reikia korekcijų ir filmuojant Seimo salę.
„Vakar tikrai mūsų vėliava atrodė nustumta į šoną, tas reikia korekcijas padaryti, nes atrodo, kad pagrindinė vėliava už pranešėjo nugaros yra vos ne Ukrainos, o ne mūsų vėliava“, – sakė ji.
Lietuvoje Ukrainos vėliavos masiškai iškabintos solidarizuojantis su Rusijos užpulta šalimi.
