Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henri (Anri) penktadienį atsisakė sosto, kurį perėmė jo sūnus Guillaume’as (Gijomas).
70 metų Henri ketvirtį amžiaus tarnavo mažytėje kunigaikštystėje Europos širdyje, atlikdamas daugiausia simbolinį vaidmenį. 43 metų Guillaume’as karūnuotas vėliau penktadienį surengtoje ceremonijoje ir pasveikino visuomenę Didžiojo kunigaikščio rūmų balkone skambant varpams.
Minia skandavo naujojo valdovo vardą.
Henri atsisakė sosto per ceremoniją Didžiojo kunigaikščio rūmuose, daugybės svečių, įskaitant Nyderlandų ir Belgijos karališkąsias poras, akivaizdoje.
„Jūs atlikote šį vaidmenį su tobula pusiausvyra tarp orumo ir šilumos, rimtumo ir atvirumo, formalumo ir žmogiškumo“, – per sosto atsisakymo ceremoniją sakė Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas (Liukas Fridenas).
„Šio vaidmens nepasirinkote jūs. Jis buvo jūsų nuo gimimo. Tačiau Liuksemburgo žmonės – mes visi – negalėjome nė norėti geresnio valdovo“, – pridūrė jis.
43 metų Guillaume’as, vilkėdamas žalią karinę uniformą su geltona juosta, netrukus buvo karūnuotas ir prisiekė Liuksemburgo konstitucijai 60 išrinktų Deputatų rūmų, kunigaikštystės parlamento, narių, garbingų svečių iš užsienio ir savo tėvo, kuris vilkėjo tokią pat uniformą ir atrodė susijaudinęs, klausydamasis sūnaus inauguracijos kalbos, akivaizdoje.
„Gyvensiu savo tautos gyvenimą, nuo kurios nenoriu būti atskirtas jokiomis kliūtimis. Dalinsiuosi jų džiaugsmais ir kančiomis“, – sakė Guillaume’as, cituodamas 1919 metais pasakytą vienos iš savo pirmtakių, Didžiosios kunigaikštienės Charlotte (Šarlotės), kalbą savo pirmajame kreipimesi į tautą.
Jis nubrėžė paralelę tarp Pirmojo pasaulinio karo baisumų ir šiandieninės geopolitinės įtampos.
„Mūsų Konstitucijoje įtvirtintų laisvės ir vienybės principų simbolis, monarchija – kaip ir tada, ir dabar – išliko nuolatiniu atskaitos tašku ir tvirta atrama krizės metu. Šia prasme ką tik duota priesaika Konstitucijoje žymi svarbų institucinį mūsų šalies etapą“, – kalbėjo Guillaume’as.
Naujasis didysis kunigaikštis pasveikino visuomenę iš balkono, iš kurio atsiveria vaizdas į centrinę aikštę, kartu su savo šeima, įskaitant žmoną, Belgijoje gimusią grafienę Stephanie de Lannoy (Stefani de Lanoi), dėvėjusią žydrą suknią, ir šortais mūvėjusius sūnus, penkerių metų princą Charles’ą (Šarlį) ir dvejų metų princą Francois (Fransua).
Vėliau penktadienį naujasis didysis kunigaikštis surengs vakarinį iškilmingą priėmimą svečiams, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ir Vokietijos prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį (Franką Valterį Šteinmejerį).
Perėmęs valdžią, Guillaume’as apkeliaus savo nedidelę šalį, o iškilmės baigsis sekmadienio mišiomis su arkivyskupu Jeanu-Claude’u Hollerichu (Žanu Klodu Holeriku) Liuksemburgo Dievo Motinos katedroje.
Septintasis didysis kunigaikštis
Apie 680 tūkst. gyventojų turinti Europos valstybė pompastika ir iškilmėmis pasitiko garbingus svečius iš užsienio, atvykusius paminėti istorinę progą.
Šimtai žmonių susirinko stebėti svečių, įskaitant Europos Parlamento pirmininkę Robertą Metsolą (Robertą Mecolą) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką Antonio Costą (Antoniju Koštą), žengiančių raudonuoju kilimu tarp rūmų ir parlamento po sosto atsisakymo ceremonijos, matyti iš televizijos reportažų.
Kai kas mojavo Liuksemburgo raudonai baltai mėlynomis vėliavomis, fone grojant kariniam orkestrui.
„Esu labai laimingas dėl šių švenčių“, – sakė vietos verslininkas Nicolas Graasas (Nikola Grasas), pridurdamas, kad jau kelias savaites jis ragino savo žmonos draugus amerikiečius būtinai stebėti šiuos įvykius.
„Jie turėtų būtinai pažiūrėti televizorių, nes šį kartą daug bus kalbama apie Liuksemburgą“, – sakė jis.
„Jaučiama, kad jis yra vienas kitą labai mylėjusių tėvų sūnus“, – sakė ji apie Guillaume’ą. „Jis labai emocingas, labai jautrus. Todėl man tai patinka ir manau, kad jis mums bus gražus didysis kunigaikštis.“
Liuksemburgas, viena mažiausių ir turtingiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių, yra finansų milžinė, kurioje įsikūrusios svarbios Bendrijos institucijos, tokios kaip Europos Teisingumo Teismas ir Europos investicijų bankas.
XVII–XIX amžiuje nuo dabartinės Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos atsiskyrusi valstybė yra parlamentinė demokratija, kurios valstybės vadovas yra didysis kunigaikštis, panašiai kaip Jungtinės Karalystės karalius Charlesas III (Karolis III) arba Belgijos karalius Philippe’as (Pilypas).
Guillaume’as bus septintasis Liuksemburgo didysis kunigaikštis nuo 1890-ųjų, kai buvo įkurta šiuolaikinė monarchija.
Istorikas ir Liuksemburgo universiteto profesorius Christophas Brullas (Kristofas Briulas) teigė, kad didžiojo kunigaikščio pozicija yra labai svarbi protokolui, kaip ir ambasadorių akreditavimas, „tačiau vyriausybė, o ne didysis kunigaikštis užduoda pagrindines gaires politiniame gyvenime“.
Ch. Brullas teigė, kad visų neramumų šalyje ir užsienyje akivaizdoje, Guillaume’as imsis labai tradicinio vaidmens.
„Jo manevravimo laisvė ar teisė veikti yra lygi nuliui. Taigi vienintelė jo galia yra žodžio ar žodžių galia. Dėl viso kito didysis kunigaikštis liks politiniu simboliu“, – sakė jis.
Pasveikino ir popiežius
„Džiaugiuosi kartu su visa jūsų šalimi, turtinga senomis ir kilniomis tradicijomis, giliai įsišaknijusiomis istorijoje.
Prašau Jūsų Karališkąją Didenybę skatinti šalies gyvenimą, grindžiamą pagarba krikščioniškoms vertybėms, kurios suformavo Liuksemburgo tapatybę, ir nenuilstamai remti bendrojo gėrio siekimą“, – rašo popiežius Leonas XIV ir naujajam valdovui bei visiems piliečiams suteikia apaštališkąjį palaiminimą, prašydamas jiems Dievo Motinos užtarimo.
