Dievo žodis kviečia pasitikrinti, koks yra mūsų santykis su Dievu. Kad jis būtų geras, Dievas mūsų mintyse, darbuose ir visuose siekimuose turi užimti pačią aukščiausią vietą. Gero santykio su Dievu pavyzdys galėtų būti apaštalas Paulius. Anksčiau buvęs uolus krikščionių persekiotojas Paulius pažino Jėzų ir tapo uoliausiu jo apaštalu, nešančiu Evangelijos žinią į pagonių tautas.
Apaštalų darbų knygoje išsamiai pasakojama apie Pauliaus nuveiktus darbus ir dėl to patirtus persekiojimus. Joks priešiškumas negalėjo sustabdyti ištikimos Pauliaus tarnystės. Tačiau pats Paulius apie save kalba labai nuolankiai; savo bendražygiui Timotiejui jis rašo: „Kristus Jėzus atėjo į pasaulį gelbėti nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš“ (1 Tim 1, 15).
Mes, priėmusieji Jėzaus paskelbtą Evangelijos žinią, taip pat esame pašaukti ištikimai tarnauti Dievui, ir nors dėl šios tarnystės ir nepatirsime tokių persekiojimų, kuriuos išgyveno apaštalas Paulius, ištikimybė ir iš mūsų pareikalaus nemažai pastangų ir savęs išsižadėjimo.
Tarnavimas Dievui, visų pirma, reikalauja jo valią statyti aukščiausioje vietoje ir nuolat budėti, kad nepradėtume tarnauti kokiam nors stabui. Senojo Testamento knygose pasakojama, kaip Dievo išrinktoji tauta vis nukrypdavo į stabmeldystę. Kai Mozė ant Sinajaus kalno kalbėjosi su Dievu ir gavo Dekalogą, kalno papėdėje likę izraelitai pasidirbdino stabą – aukso veršį ir garbino jį.
Visais laikais žmonės buvo gundomi kokia nors forma garbinti šį „aukso veršį“. Pats nelemčiausias atvejis, kai iš godumo žmogus bando nesąžiningai praturtėti. Pranašas Amosas pasakoja, ką daro godūs žmonės: „Svarstykles nutaisysime apgavystei! Pirksime vargšus už sidabrą, beturtį už sandalų porą ir parduosime net kviečių pasturlakus!“ (Am 8, 6–7).
Visais laikais žmonės buvo gundomi kokia nors forma garbinti šį „aukso veršį“.
Jėzus savo klausytojus perspėjo: „Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Lk 16, 13). Mamona reiškia pinigus, turtą. Gundymas Mamona yra labai stiprus, ir dažnas šiam gundymui neatsispiria. Mes nuolat girdime, kaip žmonės nesąžiningais būdais bando praturtėti.
Teisėtas turto įsigijimas nėra tarnavimas Mamonai, jei tik prie jo nepririšama širdis. Geriausias būdas nepririšti prie turto širdies – įsigytomis gėrybėmis dalytis su stokojančiais ir daryti gerus darbus. Pagarbos verti tie turtingi žmonės, kurie yra jautrūs kitų vargui ir daro gerus darbus. Jie atsiliepia į Jėzaus raginimą: „Aš jums sakau: dairykitės bičiulių su apgaulinga Mamona, kad, galui atėjus, jie priimtų jus į amžinąsias padangtes“ (Lk 16, 9).
Iš tikinčiojo žmogaus nereikalaujama, kad jis gyventų, kaip gyvena Dievui pasišventę asmenys, kurie įžadais įsipareigoja būti beturčiais. Reikalaujama tik budėti, kad širdyje nebūtų vietos jokiam stabui.
Melsdamiesi pasitikrinkime, ar ištikimai tarnaujame Dievui, ar kartais nepavergia mūsų ta nelemta Mamona. Atsiprašykime Dievą, jei kur nors klydome.
