Sekmadienį, rugsėjo 14 d., minint Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventę, popiežius Leonas, kuris šią dieną minėjo savo 70-ąjį gimtadienį, šios dienos vidudienį įvesdamas Marijai skirtą „Viešpaties Angelo“ maldą klausė: ką mums šiandien reiškia švęsti šią šventę – Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventę?
Šios šventės reikšmę suprasti padeda Evangelijos pasakojimas apie Nikodemą ir jo susitikimą su Jėzumi. Jis ieškojo Jėzaus, kad jam padėtų, jį apšviestų ir suteiktų kryptį, nes atpažino jame pranašą – nepaprastus ženklus atliekantį žmogų. Viešpats priėmė Nikodemą, vieną iš fariziejų vadovų, kuris buvo teisus ir atviros minties žmogus, ir jam apreiškė, kad Žmogaus Sūnus, t. y. jis pats, turės būti iškeltas, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 15). Jėzus dar pridūrė: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16).
Dievas mus išgelbėjo apreikšdamas save mums, kaip palydovas, mokytojas, gydytojas, draugas ir tapdamas mums Eucharistijoje laužoma duona. Kad įgyvendintų šį planą, jis pasitelkė vieną iš žiauriausių mirties įrankių, kokį tik žmogus bet kada yra išradęs: kryžių. Būtent todėl mes minime išaukštinimą, pastebėjo Leonas XIV prisimindamas apaštalo šv. Pauliaus ir savo pirmtako Pranciškaus mokymą. Leonas tęsė: iš didelės meilės, kuria Dievas dėl mūsų išganymo rinkosi kryžių, jis pakeitė mirties įrankį jį paversdamas gyvybės įrankiu išmokydamas, kad niekas daugiau negali mus atskirti nuo jo (žr. Rom 8, 35-39) ir kad jo meilė yra didesnė už mūsų nuodėmę (Pranciškus, 2016 m. kovo 30 d, katechezė).
Popiežius Leonas vidudienio maldos įvadinę kalbą užbaigė raginimu kreiptis į Dievo Motiną: „Prašykime Švč. M. Marijos, motinos, stovėjusios Kalvarijoje prie savo sūnaus, užtarimo, kad ir mumyse įsišaknytų ir augtų Jo išgelbstinti meilė ir kad gebėtume dovanoti save vieni kitiems, kaip Jis visą save padovanojo visiems.
