Prezidentas Gitanas Nausėda svarsto kandidatu į Konstitucinio Teismo teisėjus siūlyti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentą dr. Vaidotą Vaičaitį, tačiau galutinio sprendimo dar nėra priėmęs, skelbia portalo 15min šaltiniai.
Pasak Prezidentūros atstovo Frederiko Jansono, šalies vadovas renkasi iš trijų kandidatų, tačiau pavardžių neįvardijo. Vis dėlto du nesusiję šaltiniai 15min patvirtino, kad tarp jų yra ir V. Vaičaitis. Pats teisininkas, paklaustas apie susitikimus Prezidentūroje, savo kandidatūros nei patvirtino, nei paneigė. „Nežinau, ar esu įgaliotas kalbėti apie tai, tad gal klauskite Prezidentūros“, – komentavo jis portalui 15min.
V. Vaičaitis yra konstitucinės teisės ekspertas, tačiau pastaruoju metu viešai ir moksliniais darbais kritikavęs oficialią Lietuvos konstitucinę doktriną. Šiemet jis pasisakė prieš Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad tos pačios lyties poros gali registruoti partnerystę, teigdamas, jog tokį sprendimą priimti gali tik Seimas. Taip pat jis kritikavo ir Stambulo konvencijos nuostatas.
Be akademinės veiklos, Vaičaitis aktyviai dalyvauja viešojoje erdvėje kaip konstitucinės teisės ekspertas, pasisakantis aktualiais politiniais ir visuomeniniais klausimais. Jis dažnai dalyvauja diskusijose su Bažnyčios atstovais, nevengia pabrėžti, kad demokratinė valstybė turėtų saugoti žmogaus orumą ir šeimą kaip konstitucinius bei krikščioniškos kultūros pagrindus.
Vaidotas Vaičaitis 2014–2018 m. buvo Lietuvos ateitininkų federacijos pirmininkas.
Viešuose pasisakymuose jis yra pabrėžęs, kad Konstitucijos interpretavimas negali atsiriboti nuo moralinių vertybių, kylančių iš krikščioniškosios Europos tradicijos. Jo teigimu, žmogaus orumo, šeimos instituto ir gyvybės apsaugos klausimai yra fundamentaliai susiję su krikščioniška antropologija.
Be šeimos ir partnerystės klausimų, Vaičaitis yra pasisakęs ir dėl Europos Sąjungos pirkimo sutarties su „Pfizer“ ir „BioNTech“ dėl vakcinų įsigijimo. Jis kėlė klausimus dėl sutarties skaidrumo, pirkimo sąlygų bei galimų teisinio reguliavimo spragų. Anot teisininko, tokiose situacijose valstybės institucijos privalo būti itin atidžios, nes kalbama apie visuomenės sveikatą ir galimą interesų konfliktų riziką.
Galimos kandidatūros į Konstitucinį Teismą kontekste V. Vaičaitis pabrėžė, kad jo darbas būtų grindžiamas objektyvumu, o teisėjų paskyrimai neturėtų būti politizuojami. „Jeigu Konstitucinio Teismo sprendimus lemtų teisėjų filosofinės ar politinės nuostatos, nebegalėtume tikėtis objektyvumo“, – teigė jis.
Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams be galimybės eiti antrą kadenciją. Kas treji metai Teismas atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš Respublikos Prezidento, Seimo pirmininko ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko pateiktų kandidatų.
