Vienas iš žymiausių krikščionių mokslininkų tvirtina, kad JAV Nacionalinis gamtos istorijos muziejus sąmoningai klaidina lankytojus, sumenkindamas genetinius skirtumus tarp žmonių ir beždžionių.
Straipsnyje, paskelbtame „New York Post“, teisininkas ir geologas, mokslų daktaras bei „Discovery Institute“ mokslinis bendradarbis Casey’is Luskinas apkaltino muziejų tuo, kad jo ekspozicija siekia „įtikinti lankytojus, jog mumyse, kaip žmonėse, nėra nieko ypatingo“.
Davido Kocho žmogaus kilmės salėje įrengta ekspozicija teigia, kad genetinis skirtumas tarp žmonių ir šimpanzių sudaro vos apie 1,2 %. Tačiau Luskinas atkreipia dėmesį, kad naujas tyrimas, paskelbtas 2024 m. balandį žurnale „Nature“, rodo kur kas didesnius skirtumus – iki 15 %, jei įskaičiuojamos struktūrinės variacijos ir genetiniai suderinimai.
„Šis evoliucionistų argumentas, kad mes same tik 1 procentu skirtingi nuo beždžionių, yra klaidingas. Iš tiesų skirtumai daug gilesni“, – pabrėžė mokslininkas tinklalaidėje „ID The Future“. Pasak jo, tai greičiau patvirtina bendro Kūrėjo idėją nei „bendro protėvio“ sampratą.
Luskinas taip pat sukritikavo parodą už tai, kad ji australopitekų ir kitus senovinius radinius pristato kaip „ankstyvuosius žmones“, nors moksliniai duomenys rodo ryškius beždžioniškus bruožus: vaikščiojimą ant krumplių ir prisitaikymą laipioti medžiais.
„Visa jų griaučių sandara – nuo pirštų iki pėdų – liudija, kad tai buvo būtybės, daug artimesnės beždžionėms nei žmonėms“, – pažymėjo jis.
Mokslininkas šią situaciją pavadino „atvirkštiniu Skoupsu“, primindamas, kad prieš šimtą metų JAV vyko teismai dėl darvinizmo dėstymo, o dabar, priešingai, didžiausi muziejai „slėpia moksliškai tikslius duomenis“.
„Discovery Institute“, kuris skleidžia Protingojo sumanymo teoriją, pranešė, kad iki šiol šiai mokslinei koncepcijai paremti paskelbta beveik 200 recenzuotų tyrimų.