Rugpjūčio 17 dienos vidudienį, tuoj po Mišių netolimoje Albano vyskupijos šventovėje, popiežius Leonas XIV grįžo į Kastel Gandolfą ir vadovavo „Viešpaties angelo“ maldai, kreipdamasis į pagrindinėje miestelio aikštėje susirinkusius maldininkus.
Jis dar kartą komentavo sekmadienio Evangelijos skaitinį – nelengvai suprantamus, aštrius Jėzaus žodžius, atvirai perspėjančius mokinius, kad jo – tad ir jų – misija nebus pasitikta vien su gėlėmis, kad ji daugeliui taps „prieštaravimo ženklu“.
Taip sakydamas Viešpats jau užsimena apie tai, su kuo susidurs, kai Jeruzalėje bus suimtas, įžeidinėjamas, mušamas, nukryžiuotas, kai jo žinia, nors ir kalbanti apie meilę ir teisingumą, bus atmesta, kai tautos vadai piktai reaguos į jo skelbimą.
Daugelis bendruomenių, į kurias evangelistas Lukas vėliau kreipėsi savo raštais, patyrė tokį pat persekiojimą, nors, kaip mums sako Apaštalų darbai, jos buvo taikios ir, nepaisant savo ribotumo, stengėsi kuo geriau gyventi pagal Mokytojo meilės žinią (žr. Apr 4, 32–33).
„Visa tai mums primena, kad gėris ne visada sulaukia teigiamo atsako. Priešingai, kartais būtent dėl to, kad gėrio grožis erzina tuos, kurie jo nepriima, jį darantys žmonės susiduria su stipriu pasipriešinimu, netgi patiria prievartą ir piktnaudžiavimą. Veikimas pagal tiesą kainuoja, nes pasaulyje yra tų, kurie renkasi melą ir todėl velnias, tuo pasinaudodamas, dažnai mėgina trukdyti gerųjų veiksmams“, – sakė popiežius Leonas.
Anot jo, Jėzus kviečia mus, su jo pagalba, nepasiduoti ir nesusitapatinti su tokiu mentalitetu, bet toliau veikti savo ir visų labui, net ir tų, kurie mums kelia kančią. Jis kviečia mus neatsakyti į piktybes kerštu, bet likti ištikimiems tiesai meilėje. Kankiniai liudijo tai praliedami kraują už tikėjimą. Mes, skirtingomis aplinkybėmis ir būdais, galime elgtis su panašiu nusistatymu.
Pagalvokime, kvietė Leonas, apie kainą, kurią turi sumokėti geras gimdytojas, jei norės gerai ir sveikai auklėti savo vaikus: anksčiau ar vėliau jis turės pasakyti „Ne“, pataisyti, pats dėl to kentėdamas. Tas pats galioja mokytojui, norinčiam tinkamai ugdyti savo mokinius, kokios nors srities profesionalui, dvasininkui, politikui, kurie siekia sąžiningai vykdyti savo misiją, visiems, kurie stengiasi nuosekliai ir pagal Evangeliją vykdyti savo pareigas.
Leonas XIV priminė šv. Ignotą Antiochietį, kuris, keliaudamas į Romą, kur jo laukė kankinystė, rašė šio miesto krikščionims: „Aš noriu, kad jūs būtumėte priimtini ne žmonėms, bet Dievui“ (žr. Laiškas romiečiams 2, 1) „Man gražiau mirti Jėzuje Kristuje nei karaliauti iki žemės pakraščių“ (ten pat, 6, 1).
„Prašykime Marijos, Kankinių Karalienės, padėti mums visomis aplinkybėmis būti ištikimais ir drąsiais jos Sūnaus liudytojais ir remti brolius ir seseris, kurie šiandien kenčia dėl tikėjimo“, – meldė Leonas sekmadienio vidudienio maldoje.
Po „Viešpaties angelo“ maldos popiežius Leonas, kaip įprasta, paminėjo keletą svarbių įvykių ir temų. Visų pirma išreiškė artumą ir užuojautą Pakistano, Indijos ir Nepalo žmonėms, nukentėjusiems nuo potvynių. „Meldžiuosi už aukas, už jų artimuosius ir visus kenčiančius dėl šios nelaimės“, – sakė jis.
„Melskimės, kad pastangos užbaigti karus ir remti taiką būtų sėkmingos, kad derybose visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į tautų bendrąjį gėrį“, – kvietė Leonas XIV.
Šventasis Tėvas pasidžiaugė, kad vasaros ir atostogų metu rengiama daugybė kūrybingų kultūrinių ir evangelinių iniciatyvų, kuriose dalyvauja visų amžiaus grupių žmonės. Jis pasveikino vidudienio susitikimo dalyvius, įskaitant gyvybę ginančią asociaciją, kraujo donorų draugiją, jaunuolius ir seseris pranciškones, perdavė palaiminimą piligrimystės Pekaruose, pietų Lenkijoje, dalyviams.
„Linkiu visiems gero sekmadienio!“, – atsisveikino Leonas XIV.
