Atsiprašau. Kadangi atsidūriau smulkių intrigų epicentre, jau matau, kad artimiausiu laiku būsiu visai nemažai ir kūrybingai šmeižiamas. Tą daro grupelė žmonių, kurie neseniai ir ypač žvelgiant iš šalies atrodė bendražygiai. Dabar jiems reikia kažkaip paaiškinti savo Žolinės dieną paskelbtą sprendimą pažeidžiant įstatus šalinti mane ir dar tris tarybos narius iš Nacionalinio susivienijimo partijos. Tas ir bus daroma, dėstant vis naujus pretekstus. Atsiprašau, kad jums teks tai skaityti.
Ši situacija, žinoma, yra nemaloni dėl absurdiškų ir nelimpančių kaltinimų, bet dar labiau dėl to, kad išstato pajuokai pačią partiją, jos pirmininką ir narius. Dariau viską, kad to išvengčiau, vidines įtampas gana sėkmingai slapsčiau nuo viešumos faktiškai pusmetį, nors turėjau ir turiu nepalyginamai geresnes galimybes pristatyti būtent savo įvykių versiją.
Esu tikras, kad vidaus ginčams išeinant į viešumą galiausiai pralaimi pati organizacija ir visos ginčo pusės, nepriklausomai nuo to, kuri teisi. Laimi organizacijos konkurentai ir priešai, visi, kas norėjo jos žlugimo. Viešinti vidaus problemas gali tik visiškai neadekvatūs žmonės. Arba žmonės, kuriems partijos likimas jau nebesvarbus, nes patys apsisprendė, kad verčiau partijos nebeliks, kad tik ji nė už ką neatsidurtų „ne tose rankose“. Visi ženklai, o ir keli ankstesni kolegų pasisakymai rodo, kad būtent su tokiu mąstymu susidūrėme.
Aš taip nemąstau. Gal šiandien skamba naiviai, bet man labai svarbu Nacionalinio susivienijimo reputacija, nes tikiu, kad įmanomas nuoširdus ir naują tikėjimą įkvepiantis jo atsinaujinimas po suvažiavimo. Žinoma, jeigu suvažiavimo sprendimai bus pripažinti ir partija turės antrą šansą. Todėl toliau darysiu viską, kad partija nebūtų viešų rietenų ir pajuokos objektu.
Niekada negalima pamiršti, kad iš šalies galiausiai visi žemo lygio diskusijų dalyviai atrodo purvini, o į teisumą gilinasi tik nedaugelis.
Prašau visų būti kantriems, nekreipti per daug dėmesio į viešumoje pasirodančius melagingus kaltinimus, nesivelti į kerštingas reakcijas ar karštus ginčus komentaruose. Būkite jiems gailestingi šiame gėdingame kelyje. Niekada negalima pamiršti, kad iš šalies galiausiai visi žemo lygio diskusijų dalyviai atrodo purvini, o į teisumą gilinasi tik nedaugelis. Tikrai neskirsiu laiko atskirai paneiginėti kiekvieno melagingo teiginio savo ar garbingų kolegų atžvilgiu. Purvą skleidžiantys tekstai bylos apie jų autorius ir nieką kitą. Juos paneiginėti nebūtų prasminga. Kiekvienas užsitarnavome tiek žmonių pasitikėjimo, kiek savo darbais ir elgesiu pavyko užsitarnauti ir dabar pagal tai žmonės galės ir turės pasirinkti, ką gerbti ir kuo tikėti viešo purvo pylimo situacijoje.
Aš savo ruožtu pasižadu prie purvo pylimo neprisidėti, kaltinimais nesidrabstyti, atsakyti tiek, kiek bus absoliučiai būtina, o atėjus laikui paaiškinti šią apmaudžią ir nemalonią situaciją nuosekliai, išsamiai ir pagarbiai, be asmeniškumų ir epitetų. Noriu manyti, kad gebėjimas tą daryti dažnai ir skiria civilizuotus, padorius ir kultūringus ir kitus, kiek kitokius žmones. Visada stenkimės būti pirmaisiais. Prašau ir kviečiu ir visus kitus, pirmiausiai partijos narius, kuriuos suprantamai žeidžia ypač Almanto Stankūno viešas melas ir pats situacijos absurdiškumas, susilaikyti nuo viešų diskusijų ir partijos reikalų nešimo į viešumą. To jau ir taip vyksta gerokai per daug.
Pagaliau labai dėkoju visiems žurnalistams, kurie per pastarąjį pusmetį asmeniškai klausė manęs apie šią situaciją, bet garbingai susilaikė nuo jos nušvietimo žiniasklaidoje, suprasdami, kad tai tik pakenktų. Jūs parodėte didžiulę pilietinę brandą, esu jums dėkingas.
