Liepos 17 d. Šėtos, Lančiūnavos ir Pagirių parapijų klebonas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas išplatino viešą prašymą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir žiniasklaidai, kuriame išdėstė griežtą kritiką dėl dabartinės bažnyčių padėties Lietuvoje. Jis teigia, kad nepriklausomoje valstybėje Katalikų Bažnyčia paliekama be būtinos paramos, o ją diskriminuoja tiek valdžios sprendimai, tiek monopolistinių įmonių praktikos.
Istorinė užmarštis ir dabartinis spaudimas
Kunigas primena, kad nuo pat Lietuvos valstybės susikūrimo laikų – nuo karaliaus Mindaugo iki Vytauto Didžiojo – bažnyčių išlaikymu rūpinosi valstybės valdovai. Net cariniais, nacistiniais ar sovietiniais laikais parapijos turėdavo bent minimalias priemones išgyvenimui, pavyzdžiui, paliktus tris hektarus žemės klebonijoms. Tačiau, anot kun. Skrinsko, šiandien nepriklausomoje Lietuvoje kaimo bažnyčios yra paliktos iš esmės be jokių galimybių savarankiškai išsilaikyti.
„Už tai, kad Bažnyčia tiek daug paaukojo dėl nepriklausomybės – buvo ištremti ir nužudyti kunigai, sunaikinti vienuolynai, nusiaubtos bažnyčios – šiandien ji lieka be jokios paramos“, – teigiama pareiškime.
Energijos mokestis – naštos simbolis
Ypač aštriai kritikuojamas AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) taikomas galios mokestis, kuris bažnyčioms, ypač kaimo vietovėse, taikomas ištisus metus, nors šildymas ir padidėjęs energijos poreikis aktualūs tik kelis mėnesius per metus. Ūkininkams taikomos lengvatos, leidžiančios mokėti už galios dedamąją tik tris mėnesius, tačiau bažnyčioms tokios išimtys netaikomos.
„Praktiškai bažnyčioms didesnė galia reikalinga tik trims žiemos mėnesiams. Bet mokėti priversta už 12 mėnesių“, – pažymima kreipimesi.
Biurokratija vietoje bendradarbiavimo
Kun. Skrinskas taip pat iškėlė klausimą dėl ESO savitarnos sistemos. Pasak jo, daugelio parapijų klebonai ar administruojantys kelių objektų asmenys negali valdyti paskyrų iš vieno el. pašto adreso – kiekvienam objektui reikalaujama atskiro prisijungimo.
Kitos institucijos, tokios kaip VMI, bankai ar „Elektrum Lietuva“, leidžia valdyti visus objektus iš vienos paskyros, tačiau ESO tokių sprendimų nesiūlo.
Nepamiršti ir paukščiai
Kreipimesi primenama ir apie gamtosaugos aspektą – ESO stulpai kaimo vietovėse vis dar neapsaugoti izoliacija, todėl dažnai tampa plėšriųjų paukščių žūties priežastimi. Kunigas atkreipė dėmesį į TV3 rodyto reportažo faktus, kuriuose užfiksuoti paukščiai žuvę nuo elektros iškrovų.
„Ar tikrai prioritetai yra milijoniniai dividendai, o ne Lietuvos gamtos apsauga?“ – klausiama tekste.
Keturi reikalavimai
Kunigas Skrinskas kreipiasi į institucijas su keturiais konkrečiais reikalavimais:
- Suteikti bažnyčioms, ypač kaimo vietovėse, galios dedamosios lengvatą, kaip taikoma ūkininkams.
- Įpareigoti ESO atnaujinti savitarnos sistemą, kad vienu prisijungimu būtų galima valdyti kelis objektus.
- Įrengti laidų izoliacijas, kad būtų apsaugoti paukščiai.
- Sugrąžinti galimybę gyventojams skirti 1,2 proc. GPM paramą bažnyčioms.
„Valstybė be teisingumo – tai plėšikų gauja“, – pacituodamas Vytautą Landsbergį baigia savo pareiškimą klebonas, kartu išreikšdamas viltį, kad valdžia įsiklausys ir neatstums svarbių Lietuvos visuomenės atramų – mažųjų bažnyčių ir jų bendruomenių.