Katalikų Bažnyčią Italijoje, giliai sukrėtė žinia apie kunigo Mattea Balzano, 35 metų amžiaus dvasininko, kuris šeštadienį, liepos 5 dieną, pasitraukė iš gyvenimo, mirtį.
Nerimas kilo tuomet, kai kunigas nepasirodė sekmadienio šv. Mišiose. Netrukus jo kolegos rado Balzano negyvą parapijos namuose Kanobijuje, Italijos Pjemonto regione, Novaros vyskupijoje.
Už šios vyskupijos dvasininkų ir pašvęstojo gyvenimo reikalus atsakingas vikaras kun. Franco Giudice jautriame kreipimesi priminė, jog „tik Viešpats, tas, kuris ištiria ir pažįsta kiekvieną mūsų, gali suprasti labiausiai neperžvelgiamas žmogaus sielos gelmes“.
„Keliame maldą Gailestingumo Dievui už Matteo, mūsų brolį kunigystėje, šiuo dramatišku momentu išreikšdami savo žmogišką artumą jo šeimai ir visai Kanobijo parapijos bendruomenei“, – rašė Giudice.
„Niekas nežino pragaro, kurį nešiojamės viduje“
Viena iš parapijiečių, Maria Grazia, Italijos laikraščiui „Il Secolo d’Italia“ sakė, kad prieš pasitraukdamas iš gyvenimo kunigas buvo jai prasitaręs apie kito jam artimo žmogaus mirtį: „Niekas nežino pragaro, kurį žmogus išgyvena savo viduje, kad ryžtųsi tokiam kraštutiniam veiksmui.“
Pirmadienio, liepos 7-osios, popietę Kanobijo šv. Viktoro bažnyčioje buvo surengta maldos vigilija. Kitądien laidotuvių šv. Mišias aukojo vyskupas Franco Giulio Brambilla.
Kunigų žmogiškoji širdis
Ši tragiška netektis išryškina skubų poreikį užtikrinti dvasininkams tinkamą palaikymą ir palydėjimą, nes jiems tenka didžiulė atsakomybė, kurią dažnai jie neša vieni.
Peru kunigas Omaras Buenaventura, žinomas savo solidarumu su stokojančiais, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo mintimis apie šį žmogišką kunigų trapumą:
„Kaip ir kiekvienas žmogus – aš jaučiu, kenčiu, juokiuosi, verkiu, nerimauju, liūdžiu ir labai dažnai atrodo, kad našta ant pečių tokia sunki, kad ji mane sutraiškys.“
Buenaventura priminė, kad „kiekvieno kunigo viduje yra žmogaus širdis – su jausmais, džiaugsmais, žaizdomis, traumomis ir istorijomis, kurias mažai kas žino. Kai įvyksta tokie dalykai, sustoju ir pats permąstau savo gyvenimą.“
„Tiesa, Dievas – mūsų stiprybė, bet mes esame kūnas ir kraujas. Tokios skausmingos situacijos akivaizdoje trūksta žodžių. Lieka tik tikėjimas“, – rašė jis.
Pabrėždamas, kad Dievas yra jo stiprybė, jis atvirai pripažino: „Bet ir man reikia būti apkabintam, išklausytam, palaikytam, mylimam, atleistam, prižiūrėtam. Norime būti vertinami kaip žmonės, o ne kaip robotai. Rimtai – kartais našta būna milžiniška, ir be Dievo – būčiau palūžęs.“
„Mes – ne ritualiniai funkcionieriai“
Panašiomis mintimis dalijosi ir kun. Francisco Javieras Bronchalo, Getafės vyskupijos Ispanijoje kunigas, pabrėžęs, kad kunigai „nėra superherojai“, o kunigystės pašaukimas neatleidžia nuo kančios.
Jis aiškino, kad „kunigų vienišumas – ne tiek fizinis, kiek emocinis“, ir priminė, kaip svarbu jiems teikti palaikymą.
Bronchalo taip pat konstatavo, kad „abejingumas žudo labiau nei neapykanta“ ir apgailestavo, kad daugelis kunigų gyvena „abejingumo, teisimo ir per didelių lūkesčių aplinkoje. Jei suklystame – mums tai primenama. Jei padarome ką nors gero – dažniausiai tylima.“
Pasak jo, šis atvejis „nėra pavienis“, bet atskleidžia bendruomenes, kurios „daug reikalauja, bet mažai duoda, kurios priima, bet nepalaiko. Tai kunigų, kurie slepia savo skausmą iš baimės ar gėdos, simptomai. Jie suserga ir išgyvena košmarą.“
Todėl jis ragina „iš naujo atrasti kunigo žmogiškumą“. „Mes nesame ritualiniai funkcionieriai. Esame vargšai vyrai su trapia siela, viską palikę ir viltingai priėmę kunigystės šventimus. Mums reikia ne gailesčio, o tiesos, maldos, meilės, bendruomenės. Mus palaiko Dievas, bet nė vienas nėra apsaugotas nuo tokios tragedijos.“
Tai – ne pavienis atvejis
2020 m. paskelbtas tyrimas atskleidė, kad per ketverius metus Prancūzijoje savižudybe iš gyvenimo pasitraukė mažiausiai septyni kunigai.
Airijoje, pasak Katalikų kunigų asociacijos, per pastarąjį dešimtmetį savižudybę pasirinko bent aštuoni kunigai. Brazilijoje padėtis dar liūdnesnė – 2016–2023 m. ten nusižudė net 40 kunigų.
Šios tragedijos dažnai siejamos su per dideliu darbo krūviu, psichikos sveikatos problemomis (tarp jų – nerimu ir depresija), savęs alinimu ir klierikalizmo kultūra.
Jei jums ar jūsų artimiesiems reikia pagalbos, nedvejodami kreipkitės:
- Vilties linija (visą parą, anonimiškai) – 116 123
- Jaunimo linija – 8 800 28888, el. paštu: info@jaunimolinija.lt
- Vaikų linija – 116 111
- Pagalbos moterims linija – 8 800 66366
- Sidabrinė linija (senjorams) – 8 800 80020
- Krizių įveikimo centras – www.krizesiveikimas.lt
- Savižudybių prevencijos skubi pagalba – 1815
Visos linijos veikia nemokamai ir anonimiškai.
