I. 2025 m. kovo 10 dienos Italijos Konstitucinio Teismo sprendimas
Jau buvo rašyta apie tai, kad 2025 m. kovo 10 d. Italijos Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą[i], kuriame konstatavo Italijos 2004 m. Dirbtinio apvaisinimo įstatymo 8 straipsnio[ii] prieštaravimą Konstitucijai tiek, kiek jame nenumatyta, kad vaikas, gimęs Italijoje biologinei motinai (it. madre biologica), kuri užsienyje pasinaudojo teisėtomis dirbtinio apvaisinimo procedūromis, turi teisę, kad jo gimimo dokumentuose, kaip vienas iš tėvų, būtų pripažinta ir kita moteris – biologinės motinos partnerė (madre intenzionale, liet. intencinė motina), kuri iš anksto sutiko šiam dirbtiniam apvaisinimui, prisiimdama vieno iš tėvų pareigas.
Taigi, čia Italijos Konstitucinis Teismas konstatavo Italijos Dirbtinio apvaisinimo įstatyme esančią teisės spragą, kurią Lietuvos Konstitucinis Teismas, beje, vadintų „legislatyvine omisija“. Kaip žinia, tokios „legislatyvinės omisijos“ egzistavimas konstatuojamas tokiu atveju, kai Konstitucija įpareigoja įstatymų leidėją priimti kokią nors įstatymo nuostatą, tačiau parlamentas jos nepriėmė. Turbūt nesunku suprasti, kad Italijos Konstitucijoje tokia vaiko teisė neįvardinta, kaip nevartojamas ir „intencinės motinos“ terminas. Taigi, pagrįsdamas šios legislatyvinės omisijos egzistavimą ir kartu jo prieštaravimą Italijos Konstitucijai, šios šalies Konstitucinis Teismas nurodė tris Italijos Konstitucijos straipsnius: Konstitucijos 2 straipsnį (neatimamų žmogaus teisių laidavimas)[iii], 3 straipsnį (asmenų lygybės principas)[iv] ir 30 straipsnį (tėvų pareigos ir nesantuokinių vaikų teisė į teisinį pripažinimą)[v]. Taigi, Teismas konstatavo, jog Konstitucijos 2 straipsnis garantuoja vaiko teisę į asmens tapatybę ir stabilų teisinį statusą; Konstitucijos 3 straipsnis neleidžia dabartinio reguliavimo nepagrįstumo pateisinti kokiu nors priešingu konstituciniu interesu; o Konstitucijos 30 straipsnis šios bylos kontekste garantuoja vaiko teises nuo pat gimimo turėti su abiem tėvais susijusias teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu.
Italijos Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog Konstitucija turi būti interpretuojama per geriausių vaiko interesų prizmę, kurie bus apsaugoti, jeigu vaikas turės abu tėvus net ir tuo atveju, jei vieno iš vaiko tėvų statusas bus suteiktas vaiko mamos partnerei – „intencine motina“. Beje, “motinos” (it. madre) sąvoka Italijos Konstitucijoje minima 37 str. 1 dalyje, teigiant, jog “darbo sąlygos turi būti tokios, kad moteris galėtų atlikti svarbiausią savo funkciją šeimoje ir kad būtų užtikrinta derama motinos ir kūdikio apsauga”[vi]. Tačiau, kaip nebūtų keista, Italijos Konstitucinis Teismas šiame sprendime minėto straipsnio nuostatos net nepaminėjo. Be to, galbūt ir galima būtų turėti įvairias nuomones dėl to, ar vieno iš vaiko tėvų statuso suteikimas vadinamajai „intencinei motinai“, reikštų geriausius vaiko interesus, tačiau neabejotina yra tai, kad Italijos Konstitucinis Teismas taip ir nepagrindė, kaip Italijos Konstitucijos 2, 3 ir 30 straipsniuose (beje, apeinant 37 straipsnį) jis rado minėtą „intencinės motinos“ sampratą ir juo labiau – įpareigojimą Italijos įstatymų leidėjui 2004 m. Dirbtinio apvaisinimo įstatyme šią sampratą susieti su vaiko teisėmis.
II. 2025 m. balandžio 15 d. Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo sprendimas
Visų pirma pasakytina, kad Jungtinė Karalystė neturi nei rašytinės Konstitucijos, nei juo labiau – Konstitucinio Teismo, o 2009 metais čia įsteigtas Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas (iki tol šias funkcijas vykdė Parlamento Lordų rūmai) neturi kompetencijos pripažinti Parlamento priimtų įstatymų nekonstituciniais ir apriboti jų taikymo. Iš kitos pusės, JK Aukščiausiasis Teismas gali nurodyti, kaip konkrečios įstatymo nuostatos turi būti suprantamos ir taikomos. Taigi, būtent tokiame kontekste reikėtų suprasti šio Teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą[vii], kuriame jis pasisakė, kaip turi būti suprantama „moters“ (woman) ir „lyties“ (sex) sąvokos 2010 m. JK Lygybės įstatymo (Equality Act 2010)[viii] kontekste. Taigi, JK Aukščiausiasis Teismas čia konstatavo, jog „moters“ ir „lyties“ sąvokos šio įstatymo ribose reiškia biologinę lytį.
Taigi, šis sprendimas bent kurį laiką padėjo tašką dėl to, kaip reikėtų aiškinti lyties sampratą Anglijoje, Škotijoje ir Velse. Kaip rašo, „The Guardian“, teisiniai ginčai šiuo klausimu prasidėjo 2018 metais, kai Škotijos parlamentas priėmė įstatymą, skirtą užtikrinti lyčių pusiausvyrą viešajame sektoriuje, nustatant tam tikras lyčių kvotas (The Gender Representation on Public Boards Act 2018)[ix]. Šis įstatymas į „moters“ (woman) sampratą įtraukė ir vadinamąsias „translytes moteris“, tačiau Škotijos feminisčių organizacija „For Women Scotland“, remiantis 2010 m. Jungtinės Karalystės Lygybės įstatymu, apskundė teismui minėtą Škotijos įstatymą, kaip pažeidžiantį biologinių moterų teises. Šis klausimas buvo kelis kartus ginčijamas Škotijos teismuose, kol pateko į JK Aukščiausiąjį Teismą, priėmusį galutinį sprendimą, teigiant, kad „translytės moterys“, t.y. turinčios Gender recognition sertifikatą (pagal 2004 m. Gender recognition įstatymą[x]), kurio įrašas neatitinka šių asmenų vyriškos lyties pagal jų lytį gimimo metu, ne tik negali būti įtrauktos į moterų kvotas viešajame sektoriuje, bet šie asmenys taip pat negali naudotis moterų tualetais, persirengimo kambariais, moterims skirtomis sulaikymo, įkalinimo įstaigomis ar pabėgėlių centrų kambariais, taip pat lyties pagrindu teikiamomis sveikatos paslaugomis bei švietimo paslaugomis mergaičių mokyklose.
Kitaip tariant, JK Aukščiausiasis Teismas šiame sprendime nusprendė, kad „moteris“ (woman) ir „lytis“ (sex) 2010 m. Lygybės įstatymo (Equality Act 2010) kontekste, nustatančiame draudimą diskriminuoti asmenis pagal įvairius kriterijus, įskaitant ir lytį, reiškia biologinę moterį. Šią išvadą Teismas priėmė, remdamasis tokiu įstatymo aiškinimo metodu, kurį mes galėtume vadinti įstatymų leidėjo intencijų metodu. Pasak Teismo, pagrindinis įstatymo interpretavimo metodas, kaip tik ir yra įstatymo leidėjo intencija, kuri atsiskleidžia įstatymo tekste[xi]. Kitaip tariant, pasak Teismo, įstatymo sąvokos turi būti tokios, kurias galėtų suprasti eiliniai piliečiai, o įstatymo aiškinimas turi būti aiškus ir nuspėjamas[xii]. Visi kiti išoriniai teisės šaltiniai, pasak Teismo, pvz., įvairių valstybės ir visuomeninių institucijų nuomonės ar išvados gali būti laikomos tik pagalbine medžiaga, be to, pastarieji išoriniai šaltiniai negali pakeisti įstatymo žodžių (terminų), kurie yra aiškūs ir nėra absurdiški aiškinamo įstatymo kontekste[xiii]. Be to, pasak Teismo, aiškinant įstatymus reikia laikytis bendros prezumpcijos, jog įstatymo terminų (frazių) reikšmė vienoje vietoje yra analogiška tam pačiam terminui (frazei) kitoje įstatymo vietoje[xiv].
Taigi, Teismas čia konstatavo, jog 2010 m. Lygybės įstatymo negalima aiškinti taip, kad jame vartojama „moters“ sąvoka reikštų biologinę moterį tik tose įstatymo vietose, kurios susijusios su motinyste ir nėštumu, o kitose įstatymo vietose ši sąvoka galėtų būti suprantama plačiau, t.y. apimant ir „sertifikuotas moteris“ pagal aukščiau minėtą 2004 m. Gender recognition įstatymą[xv]. Paradoksalu, bet Teismas šį sprendimą priėmė, remdamasis taip pat tuo, kad platesnis „moters“ sąvokos aiškinimas apribotų ir lesbiečių klubų lankytojų galimybes rinktis į šiuos klubus, ypač tų, kurios patyrė vyrų prievartą[xvi]. Be to, Teismo sprendime buvo pacituota nuomonė ir apie tai, kad, jeigu „moters“ ir „lyties“ sąvoka 2010 m. Lygybės įstatyme galėtų apimti ir priešingos biologinės lyties sampratą, tuomet tai galėtų galėtų pakeisti net „lytinės orientacijos“ sampratą[xvii]. Tuo pačiu JK Aukščiausiasis Teismas šiame sprendime konstatavo, jog sąvokų „sex“ ir „gender reassignment“ turinys yra skirtingas.
Visgi, čia reikia pabrėžti, jog šis JK Aukščiausiojo Teismo sprendimas nepakeitė 2004 m. Gender Recognition įstatymo (ir negalėjo to padaryti), kurio pagrindu Škotijoje asmenims yra išduodamo minėti Gender recognition sertifikatai, nors ir nustatė tam tikras šio teisės akto taikymo ribas. Kitaip tariant, po šio Teismo sprendimo, visgi, lieka neaišku, kaip jis bus įgyvendinamas praktiškai, įskaitant moterų sportą ir kitas sritis.
III. Kaip šie Italijos ir Jungtinės Karalystės aukščiausių teismų sprendimai atrodo Lietuvos teisinės sistemos perspektyvoje
1. Čia analizuoti dviejų užsienio šalių teismų sprendimai tiesiogiai nėra susiję su Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 14 d. išvadoje dėl Stambulo konvencijos, 2025 m. balandžio 10 d. nutarime (dėl dirbtinio apvaisinimo) ir 2025 m. balandžio 17 d. nutarime (dėl partnerystės instituto) analizuota problematika, tačiau įdomu tai, kad Italijos Konstitucinis Teismas moters teisės į dirbtinį apvaisinimą (skirtingai nei Lietuvos Konstitucinis Teismas) nesieja su asmens konstitucine teise į sveikatą, nors tokia teisė Italijos Konstitucijoje yra numatyta net dviejuose straipsniuose[xviii].
2. Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas 2010 m. Lygybės įstatyme (2010 Equality Act) numatytą devynių nediskriminavimo kriterijų sąrašą (tame tarpe – ir draudimą diskriminuoti pagal lytį) laiko baigtiniu, skirtingai nei Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį. Aišku, šis įstatymas nėra Jungtinės Karalystės Konstitucija formaliąja prasme, bet pagal savo svarbą (jame detalizuojamas konstitucinis lygiateisiškumo principas), jis galėtų būti įtrauktas į šios šalies nerašytinės sudėtinės konstitucijos sąrašą. Apskritai, gerąja prasme stebina, kaip rimtai ir pagarbiai JK Aukščiausiasis Teismas vertina aiškinamo įstatymo tekstą, tuo tarpu Italijos Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos aiškinimo metodologija gerokai nuvilia. Taigi, pagarbos aiškinam teisiniam tekstui iš JK Aukščiausiojo Teismo galėtų pasimokyti ne tik Italijos, bet Lietuvos Konstitucinis Teismas.
3. Nors abejotina, ar Italijos Konstitucija (tiksliau jo 134 straipsnis[xix]) leidžia Italijos Konstituciniam Teismui pasisakyti dėl įstatymo spragų ir spręsti dėl jų konstitucingumo, tačiau minėtame Italijos Konstitucijos straipsnyje įtvirtinta šio Teismo kompetencijos formuluotė (“La Corte costituzionale giudica: sulle controversie relative alla legittimità costituzionale”) yra platesnė nei ta, kuri numatyta Lietuvos Konstituciniam Teismui pagal Lietuvos Konstitucijos 102 ir 105 straipsnius. Taip yra todėl, kad itališką terminą „legittimità costituzionale […]“ į lietuvių kalbą galima versti, kaip „konstitucingumo“ arba „konstitucinio teisėtumo“ vykdymo kompetenciją. Visgi, Italijos Konstitucinis Teismas šiame sprendime neįtraukė visų susijusių Konstitucijos nuostatų analizės, tačiau iš kitos pusės, šio sprendimo pabaigoje jis įstatymo spragą pripažino „nekonstitucinga“ (it. „La Corte Costituzionale dichiara l’illegittimità costituzionale“), t.y. kaip prieštaraujančią visai Italijos Konstitucijai, o ne tik kokiai nors vienai jos nuostatai. Taigi, ir Lietuvos Konstitucinis Teismas ateityje turėtų pakeisti tokią savo jurisprudencijos praktiką, kuri nutarimo rezoliucinėje dalyje įstatymo nuostatų prieštaravimą sieja ne su visa Konstitucija, o tik su kai kuriomis jos nuostatomis, kas, beje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniams, įtvirtinusiems šio Teismo kompetenciją spręsti ar teisės aktas „neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
4. Lietuvos teismai, skirtingai nei Italijos Konstitucinis Teismas, bent iki šiol nevartoja „intencinės motinos“ (ar kito analogiško) termino, nežiūrint to, jog Lietuvoje 2016 metais taip pat yra priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Tačiau, manytina, kad nei Lietuvos Konstitucijos 38 str. 2 dalies nuostatos (“valstybė saugo ir globoja motinystę […]”), nei juo labiau – 39 str. 2 dalies nuostatos, kad “dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo […]” turinys neapima “intencinės” ar “socialinės” motinos sąvokos bent jau dėl to, kad pastaroji Konstitucijos nuostata kalba apie motinos “gimdymą”.
5. Lyties pakeitimo ar kitas analogiškas įstatymas Lietuvoje (skirtingai nei Jungtinėje Karalystėje) nėra priimtas ir su tuo susiję sertifikatai čia nėra išduodami, todėl Lietuvoje šiuo metu negali būti vartojamas “sertifikuotos moters” sąvoka. Visgi, net, jei ir toks įstatymas būtų priimtas, galima priminti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 3 dalyje vartojama “moters” sąvoka išsireiškime, kad “santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu”, ir 29 straipsnyje vartojama “lyties” sąvoka, kaip vienas iš diskriminacijos draudimo pagrindų, apeliuoja į biologinę lyties sąvoką ir negalėtų būti praplėsta nei į „sertifikuotos moters“, nei į „trans moters“ reikšmes. Beje, JK Aukščiausiojo Teismo teiginys, kad terminų „sex“ ir „gender“ turinys yra skirtingas, yra svarbus ir Lietuvos teisei, nes lietuvių kalboje nėra atitikmens termino „gender“ vartojimui atskirai (nes „gender“ nėra „lytis“) ar jo vartojimui kartu su terminu „reassignment“, o bandymas anglišką terminą „gender reassignment“ versti kaip „lyties pakeitimas“ yra netinkamas ir įvedantis teisinę sumaištį sąvokose, nes „lyties pakeisti“ neįmanoma.
6. Kaip matėme iš šios trumpos analizės, Italijos Konstitucinio Teismo 2025 m. kovo 10 d. ir JK Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimai „juda gana skirtingomis kryptimis“. Visgi, ar čia analizuotas Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo sprendimas „moters“ sąvokai suteikiantis biologinę reikšmę yra tam tikros jurisprudencinės tendencijos pradžia, ar tik laikinas atsitraukimas nuo priešingos tendencijos, pamatysime ateityje.
[i] https://www.cortecostituzionale.it/actionSchedaPronuncia.do?param_ecli=ECLI:IT:COST:2025:68
[ii] Dirbtinio apvaisinimo įstatymas (Legge 19 febbraio 2004, n. 40 “Norme in materia di procreazione medicalmente assistita”). 8 straipsnis. Vaikai, gimę pritaikius medicininio apvaisinimo procedūras, turi teisėtų vaikų statusą – tos poros, kuri pareiškė valią taikyti šias procedūras, atžvilgiu (it. I nati a seguito dell’applicazione delle tecniche di procreazione medicalmente assistita hanno lo stato di figli legittimi o di figli riconosciuti della coppia che ha espresso la volontà di ricorrere alle tecniche medesime ai sensi dell’articolo 6). Vertimas iš italų kalbos autoriaus.
[iii] 2 straipsnis. Respublika pripažįsta ir laiduoja neatimamas žmogaus – ir kaip privataus asmens, ir kaip visuomeninių struktūrų, kuriose atsiskleidžia jo asmenybė, nario – teises ir reikalauja vykdyti neginčijamas pareigas, kylančias iš politinio, ekonominio ir socialinio solidarumo. (Čia ir toliau Italijos Konstitucijos lietuviškam vertimui naudojamas Juozo Žilio vertimas, paskelbtas „Pasaulio Valstybių Konstitucijų“ I Tome. MRU, 2016. P. 1096-1133).
[iv] 3 straipsnis. (1) Visi piliečiai yra vienodai visuomeniškai gerbtini ir lygūs prieš įstatymą, kad ir kokia būtų jų lytis, rasė, kalba, religija, politiniai įsitikinimai, asmeninė ir socialinė padėtis. (2) Respublikos užduotis – pašalinti ekonomines ir socialines kliūtis, kurios, apribodamos piliečių laisvę ir lygybę, trukdo visapusiškai tobulėti žmogaus asmenybei ir visiems darbuotojams veiksmingai įsitraukti į politinę, ekonominę ir socialinę šalies struktūrą.
[v] 30 straipsnis. (1) Tėvai turi teisę ir privalo išlaikyti, mokyti ir auklėti vaikus, net jeigu jie yra gimę nesusituokusiems tėvams. (2) Tėvų neveiksnumo atveju įstatymas nustato asmenis, kuriems priskiriamos jų pareigos. (3) Įstatymu vaikams, gimusiems nesusituokusiems tėvams, laiduojama visokeriopa teisinė ir visuomeninė apsauga, atitinkanti teisėtos šeimos narių teises. (4) Tėvystės nustatymo tvarką ir apribojimus nustato įstatymas.
[vi] Be to, Italijos Konstitucijos 31 str. 1 dalyje teigiama, jog “Respublika saugo ir per įvairias institucijas globoja motinystę, vaikystę ir jaunystę“.
[vii] UK Supreme Court judgment For Women Scotland v The Scottish Ministers. https://supremecourt.uk/uploads/uksc_2024_0042_judgment_updated_16f5d72e76.pdf
[viii] https://www.legislation.gov.uk/ukpga/2010/15/2021-03-31. Šiame įstatyme yra numatyti 9 nediskriminavimo kriterijai: pagal amžių, neįgalumą, rasę, religiją ar tikėjimą, lytį, motinystę, santuoką ar partnerystę, lytinę orientaciją ir pagal “gender reassignment”, kas į lietuvių kalbą netinkamai verčiama, kaip “lyties keitimas”. Taip pat įstatymas numato, kas asmuo negali būti diskriminuojamas dėl savo šeimyninio statuso ir dėl moters nėštumo bei motinystės. Beje, “lytis” įstatyme įvardijama, kaip apimanti vyrą ir moterį (“reference to a man or to a woman”).
[ix] https://www.theguardian.com/society/2025/jun/06/ehrc-commissioner-calls-for-trans-people-to-accept-reduced-rights-after-years-of-lies; taip pat žr. https://www.bbc.com/news/articles/cvg7pqzk47zo
[x] https://www.legislation.gov.uk/ukpga/2004/7/contents
[xi] „They [methods of statutory interpretation] are the words which Parliament has chosen to enact as an expression of the purpose of the legislation and are therefore the primary source by which meaning is ascertained […].“
[xii] „citizens with the help of their advisers should be able to understand statutes, […] an interpretation that is clear and predictable“.
[xiii] „External aids to interpretation therefore must play a secondary role […]. But none of these external aids displace the meanings conveyed by the words of a statute that, after consideration of that context, are clear and unambiguous and which do not produce absurdity. …“).
[xiv] “It is generally reasonable to assume that language has been used consistently by the legislature so that the same phrase when used in different places in a statute will bear the same meaning on each occasion – all the more so where the phrase has been expressly defined”.
[xv] „We reject the suggestion of the Inner House that the words can bear a variable meaning so that in the provisions relating to pregnancy and maternity the Equality Act 2010 is referring to biological sex only, while elsewhere it refers to certificated sex as well“.
[xvi] Accordingly, if a Gender Recognition Certificate (GRC) changes a person’s sex for the purposes of the Equality Act 2010, a women-only club or a club reserved for lesbians would have to admit trans women with a GRC (legal females who are biologically male and attracted to women).
[xvii]„If sex means legal sex, then sexual orientation changes on acquiring a GRC: some trans women with a GRC become legally lesbian, and some trans men with a GRC become gay men“.
[xviii] 32 straipsnis. (1) Respublika saugo sveikatą kaip pagrindinę asmens teisę ir svarbų viešąjį interesą ir laiduoja nemokamą gydymą nepasiturintiems asmenims; 41 straipsnis. (2) Ūkinės veiklos iniciatyva negali būti plėtojama, jeigu yra nenaudinga visuomenei arba jeigu ją plėtojant yra daroma žala sveikatai, aplinkai, saugumui, laisvei, žmogaus orumui.
[xix] 134 straipsnis. Konstitucinis Teismas sprendžia: konstitucingumo ginčus dėl valstybės ir regionų įstatymų, kitų įstatymo galią turinčių teisės aktų; konfliktus dėl kompetencijos tarp valstybės ir regionų bei tarp regionų valdžios priskyrimo; ar pagrįsti pagal Konstituciją Respublikos Prezidentui iškelti kaltinimai
(Art. 134. La Corte costituzionale giudica: sulle controversie relative alla legittimità costituzionale delle leggi e degli atti, aventi forza di legge, dello Stato e delle Regioni; sui conflitti di attribuzione tra i poteri dello Stato e su quelli tra lo Stato e le Regioni, e tra le Regioni; sulle accuse promosse contro il Presidente della Repubblica, a norma della Costituzione). https://www.cortecostituzionale.it/documenti/download/pdf/Costituzione_della_Repubblica_italiana.pdf
