Panevėžyje įvyko dešimtą kartą rengiami tradiciniai Maldos pusryčiai. Šiemet šio bendrystės ir apmąstymų kupino susitikimo tema – „Vilties piligrimai“. Į Maldos pusryčius Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pakvietė dvasininkus, religinių bendruomenių narius, švietimo, sveikatos, socialinės srities atstovus, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, asociacijų atstovus bei visuomenininkus.
„Tai bendrystės rytas, kai susėdame prie stalo tam, kad pabūtume drauge, išgirstume vieni kitus, įsiklausytume į save ir apmąstytume tai, kas svarbiausia. Šių metų tema – „Vilties piligrimai“ – kviečia mus į kelionę, kurioje svarbiausia kelrode tampa ne tik tikėjimas, bet ir gebėjimas išlikti šviesoje, net kai aplink tamsu. Tai kvietimas nešti viltį – sau, vienas kitam ir pasauliui. Tikiu, kad vilties piligrimais – keliaujančiais žmonėmis, nešančiais viltį kitiems, esate kiekvienas iš jūsų – šeimose, bendruomenėse, mieste. Tai proga sutvirtinti ryšius, padėkoti vieni kitiems už tarnystę, už buvimą šalia, už tai, kad Panevėžys – miestas, kuriame gyva bendrystė, tikėjimas ir viltis“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.
Renginį vedė visuomenininkė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Albina Saladūnaitė, kuri pasidžiaugė tęsiama prasminga tradicija ir bendryste.
Panevėžio vyskupas ordinaras Linas Vodopjanovas OFM kvietė prisiminti, kad tikėjimo kelias – tai kelionė su aiškiu tikslu: „Piligrimystės esmė – vykdyti Dievo valią. Visi esame vilties piligrimai šiame įtemptame, nerimo pilname laikmetyje, todėl visiems reikalingas tikėjimas, Dievo šviesa. Mes turime skelbti, kad gyvenimas yra tikėjimas. Turime prisiminti kam gyvename žemėje – vykdyti Dievo valią. Toks ir yra piligrimystės tikslas. Atminkite, visi galime būti gyva vilties žinia šiam pasauliui“. Vyskupas taip pat padėkojo Savivaldybei už pastangas, kad Dievo tarnas Alfonsas Lipniūnas būtų paskelbtas Panevėžio garbės piliečiu.
Mintimis apie viltį dalijosi Velžio Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonas Mindaugas Kučinskas: „Viltis nėra optimizmas, ji – dvasinė jėga, auganti iš tikėjimo. Ji yra viena mažutė dorybė iš trijų – tikėjimo, vilties ir meilės. Ji ateina tada, kai atrodo, kad viskas baigta – kaip laisvės ir paguodos ženklas“.
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikos klebonas dr. Gediminas Jankūnas kalbėjo apie vilties prasmę ir kvietė atskirti ją nuo iliuzijų. „Viltis negyvena tuščiuose žodžiuose, ji kyla iš įsipareigojimo. Šiandien daug ko norime, tačiau dažniausiai nenorime dėl to nieko atsisakyti ar keisti. Viltis, kuria kviečiama gyventi, remiasi ne į mūsų įgeidžius, bet į pažadą. Mes galime pildyti vieni kitų norus, bet negalime vieni kitiems suteikti vilties – galime ja tik pasidalyti. Todėl kviečiu visus savo darbais, malda ir tarnavimu tapti karūna ant Lietuvos galvos“, – kalbėjo rektorius dr. G. Jankūnas.
Panevėžio vyskupijos „Caritas“ vadovė Roberta Daubaraitė-Randė viltį pavadino širdies kelione ir atrama: „Piligrimystė man – tai širdies kelionė iš nusivylimo į viltį, iš išsiblaškymo į tylą, iš paviršutiniškumo į gelmę. Tai kvietimas susitikti su kitu, ten kur esame. Viltis – tai tvirčiausiųjų drąsa, šaknys, kurios laiko mus, atrama kitiems. Šiemet norėčiau nukeliauti į piligrimystės kelionę į žmogaus į širdį – to, kuris yra šalia ir laukia, kad jam kas nors išties pagalbos ranką“.
Susitikimo metu skambėjo muzika – kūrinius atliko solistė Laima Česlauskaitė-Zamkauskienė.
Tradiciniai Maldos pusryčiai Panevėžyje jau dešimtmetį suburia bendruomenę bendrai maldai, prasmingiems pokalbiams ir tylai, kurioje kiekvienas gali atpažinti tai, kas svarbiausia – tikėjimą, viltį ir tarnystę kitiems.
