„Šiandien yra didelio džiaugsmo diena Bažnyčiai ir kiekvienam iš jūsų“, – kreipėsi popiežius Leonas XIV į jaunus vyrus, kuriems šeštadienį buvo suteikti kunigystės šventimai. Vienuolika naujų kunigų Romos vyskupijai popiežius įšventino per Mišias šeštadienio, gegužės 31 d., rytą aukotas Šv. Petro bazilikoje.
Mes esame Dievo tauta, sakė popiežius, tęsdamas Mišių homiliją. Antrasis Vatikano susirinkimas atgaivino šį suvokimą. Viešpaties pašaukimą priėmę nauji kunigai yra pirmieji liudytojai, kad Dievas nepavargsta telkti savo vaikų, kad ir kokie skirtingi jie būtų. Dievas mus buria į vieną Dievo tautą, tačiau jo veikimas nėra staigus ar ūmus, bet jis tai daro švelniai.
Dievo veikimas – tai tarsi švelnus vėjelis, kuris, kaip skaitome Šventajame Rašte, pranašui Elijui grąžino viltį nusivylimo valandą. Dievo džiaugsmas nėra triukšmingas, bet jis iš tiesų keičia istoriją ir suartina mus tarpusavyje. Pasak popiežiaus Leono, apie Dievo veikimo švelnumą mums byloja ir šią paskutinę gegužės mėnesio dieną minima Švč. M. Marijos Apsilankymo šventė. Iš Mergelės Marijos ir jos giminaitės Elzbietos susitikimo gimė Magnificat – Dievo malonės aplankytos tautos giesmė.
Toliau homilijoje popiežius Leonas XIV kalbėjo apie šventimų sukramentu kunigams suteikiamą tarnystę ir atsakomybę. Jų prasmę padeda geriau suprasti kunigystės šventimų Mišių skaitiniai. Evangelijoje Jėzus neatrodo prislėgtas neišvengiamos mirties. Jis negalvoja apie jo laukiantį likimą, bet atiduoda į Tėvo rankas save ir per savo žemiškąjį gyvenimą užmegztus ryšius su žmonėmis. Mes esame tų ryšių dalis. Iš tiesų Evangelija mus pasiekė per santykį su kitais žmonėmis, per tuos ryšius, kurių pasaulis gali sunaikinti.
„Brangūs šventinamieji, ženkite Jėzaus keliu! Priklausymas Dievui, buvimas Dievo tarnais Dievo tautai mus sieja su pasauliu, ne su idealiu pasauliu, bet su realiu pasauliu“, – sakė naujiesiems kunigams popiežius ir prašė su pasišventimu tarnauti žmonėms, kuriuos Dievas duos sutikti savo tarnystės kelyje, nebėgti nuo jų, neatsiriboti, iš gautos dovanos nedaryti privilegijos. „Tegul rankų uždėjimo gestas – tas gestas, kuriuo Jėzus laimino vaikus ir gydė ligonius – atnaujina jumyse jo mesijinės tarnystės galią.“
Toliau homilijoje popiežius priminė ir Mišių žodžio liturgijoje girdėtą šv. Pauliaus raginimą, skirtą Efezo krikščionių bendruomenei, būti rūpestingais sau ir visai kaimenei. Misija, kurią kunigas vykdo, priklauso ne jam, bet Jėzui. Jis prisikėlė, yra gyvas ir eina pirma mūsų. Nė vienas iš mūsų nėra pašauktas jį pakeisti. Mišių skaitinyje Paulius taip pat sako: „Jūs žinote, kaip aš visą laiką […] pas jus elgiausi“ (Apd 20, 18).
„Gerai įsiminkite šiuos žodžius ir įsidėkite juos į širdį“, – prašė popiežius. Paulius čia kalba apie sąžiningą, skaidrų gyvenimą. Gyvenimas be paslapčių, skaidrus gyvenimas – tai patikimas gyvenimas, sakė Leonas XIV kunigams, prašydamas visada atsiminti, kad nuo kunigo gyvenimo priklauso jo liudijimo patikimumas.
„Taip mes kartu atkursime sužeistos Bažnyčios, pasiųstos pas sužeistą žmoniją, patikimumą. Neturime būti tobuli, turime būti patikimi.“
