Leah Sharibu, Nigerijos krikščionė, buvo pagrobta kartu su daugiau nei 100 kitų moksleivių Jobe valstijoje prieš septynerius metus islamiškų teroristų. Ji iki šiol nepaleista, nes atsisako išsižadėti savo krikščioniško tikėjimo ir atsiversti į islamą. 2025 m. gegužės 14 d. Leahai sukako 22-eji – tai jau aštuntasis jos gimtadienis nelaisvėje. Paskutinį kartą jos motina Rebeka ją matė, kai Leahai tebuvo 14 metų – pasakoja leidinys „The European Conservative”.
Žudo net šeimynykščius
Tuo metu Nigerijoje toliau neslopsta džihadistinis genocidas prieš krikščionis – per tą laiką tūkstančiai kitų krikščionių buvo pagrobti arba išžudyti musulmonų kovotojų.
Pavyzdžiui, 2024 m. balandį maždaug 113 žmonių, tarp jų ir krikščionių, buvo pranešama nužudyti Fulani džihadistų Plato valstijoje, o tūkstančiai liko be pastogės. Žmogaus teisių organizacija „Open Doors“ pranešė: „Nuo kovo pabaigos Fulani kovotojai surengė mažiausiai aštuonis išpuolius prieš bendruomenes Bokos ir Basos vietos valdžios teritorijose. Be žuvusiųjų (o jų skaičius gali būti dar didesnis), šeši žmonės laikomi dingusiais, daugelis sužeisti. Buvo sunaikinta daugiau kaip 300 namų, o per 3 000 žmonių liko be pastogės.”
Beveik kiekvieną savaitę pasirodo šiurpinančių pranešimų apie džihadistų įvykdytus galvų nukirtimus, žudynes, pagrobimus ir seksualinį smurtą Nigerijoje.
2024 m. spalį keturi civiliai buvo nukirsdinti teroristų, manoma, susijusių su „Boko Haram“ grupuote, o nusikaltimas buvo nufilmuotas. „Open Doors“ rašė: „Vaizdo įraše ginkluotas teroristas, vilkintis karine apranga ir kalbantis hausų kalba, pasakojo žiūrovams, kad viena iš jo nukirsdinamų aukų – jo jaunesnioji sesuo.
„Ji priklauso netikėliams, kuriuos šiandien sunaikinsime“, – sakė jis. Teroristas pridūrė, kad elgtųsi taip pat net jei auka būtų jo motina ar vaikas – „kiekvienas, kas prieštarauja mūsų religijai“.
Džihado plitimas
Krikščionys yra pagrindiniai islamistų kovotojų taikiniai Nigerijoje. 2024 m. rugsėjo 1 d. „Boko Haram“ teroristai Jobo valstijoje surengė išpuolį prieš vieną kaimą, kurio metu nužudė mažiausiai 125 žmones, tarp jų – vaikus ir senolius.
Rugsėjo 16 d. džihadistai pietinėje Kadunos dalyje atakavo katalikų ir ECWA (evangelikų) bažnyčias, iš kurių pagrobė mažiausiai 30 krikščionių, tarp jų – ir vieną pastorių.
Jau daugiau nei 15 metų, nuo tada kai 2009 m. išaugo „Boko Haram“ sukilimas, mirtini išpuoliai sukrėtė visą šalį. Tarptautinės pilietinių laisvių ir teisinės valstybės draugijos (Intersociety) duomenimis, nuo to laiko Nigerijoje buvo nužudyta daugiau nei 150 tūkst. krikščionių.
Žudynes vykdo tokios islamistų teroristų grupuotės kaip „Boko Haram“, „Islamo valstybės Vakarų Afrikos provincija“ (ISWAP), Fulani džihadistai ir kiti.
Nors pagal Konstituciją Nigerija yra pasaulietinė valstybė, užtikrinanti religijos laisvę, nuo 1999 m. 12 šiaurinių valstijų įvedė šariato teisę.
Pasak dr. Godwino N. Okeke, vieno iš Nigerijos krikščionių asociacijos (CAN) atstovų, „1999 m. Konstitucijoje žodis „šariatas“ minimas 73 kartus, „vyriausiasis kadis“ – 54 kartus, „islamas“ – 28 kartus, o „musulmonai“ – 10 kartų, tačiau nė karto nepaminėti žodžiai „Kristus“, „krikščionis“, „krikščionybė“ ar „bažnyčia“.
Pagal Jungtinių Tautų 2024 m. duomenis, Nigerijos gyventojų skaičius siekia 229 152 000. Iš jų 106 608 000 (46,5 proc.) yra krikščionys. Nors šiaurinėje šalies dalyje gyvena dauguma musulmonų, o pietinėje – dauguma krikščionių, tačiau krikščionių gausu ir šiaurėje, o musulmonų – pietuose.
„Nigerija yra smurtingiausia vieta pasaulyje krikščionims. Kas dvi valandas Nigerijoje nužudomas vienas krikščionis“, – 2024 m. sausį skelbė organizacija „Open Doors“.
Šie žmogaus teisių pažeidimai nėra naujiena. Islamas Nigerijoje džihadistų buvo primestas jėga.
Kaip teigia „Open Doors“: „Nigerija turi priverstinės islamizacijos istoriją. Dar prieš išvykstant britų kolonijinei administracijai, Fulani kilmės radikalus islamo mokslininkas Usmanas dan Fodio 1804 m. Gobire pradėjo islamo džihadą. 1808 m. jis jau buvo įkūręs Sokoto kalifatą. Dan Fodio buvo prisiekęs kalavijo jėga įtvirtinti islamą nuo Sacharos dykumos šiaurėje iki Atlanto vandenyno pietuose. Ši islamizacija dar labiau sustiprėjo nuo 1999 m., kai šiaurės Nigerijoje buvo paskelbtos šariato valstijos. Nuo to laiko ji palaipsniui plinta po visą šalį – tiek smurtinėmis, tiek nesmurtinėmis priemonėmis.”
Mergaitės – islamizacijos įrankiai
Smurto apimtuose Nigerijos regionuose visi krikščionys yra potencialūs taikiniai, teigia organizacija „Open Doors“. Viena pagrindinių krikščionių mergaičių pagrobimų ir priverstinių santuokų priežasčių yra siekis išstumti krikščionybę ir plėsti islamo įtaką. Dėl smurto krikščionys netenka žemės ir pragyvenimo šaltinių. Daug jų gyvena perkeltųjų asmenų stovyklose ar pabėgėlių sąlygomis.
Makurdžio vyskupas Wilfredas Anagbe pareiškė: „Egzistuoja aiški programa – islamizuoti visas teritorijas, kurios šiandien dar yra daugiausia krikščioniškos, vadinamojoje Nigerijos vidurio juostoje.“
2024 m. svetainėje TruthNigeria paskelbtas tyrimas apie krikščionių mergaičių pagrobimus, priverstines santuokas ir atsivertimą į islamą atskleidė, kad į šiuos nusikaltimus įsitraukę džihadistai, musulmonų politikai ir dvasininkai.
Kaduno pastorius Davidas Ayuba Azzamanas taip pat dokumentavo nepilnamečių krikščionių mergaičių grobimą Šiaurės Nigerijoje. „Daugeliu atvejų šiuos baisius nusikaltimus vykdo valstybinės agentūros arba šariato teisę taikančių Nigerijos valstijų ministerijos“, – sakė jis.
Be priverstinių „santuokų“, mergaitės ir moterys patiria smurtą, kuris dažnai naudojamas kaip derybinis įrankis, siekiant dar didesnio spaudimo valdžiai. Dr. Al Chukwuma Okoli pažymi: „’Boko Haram’ išnaudoja moterų pažeidžiamumą, kad skleistų savo antivakarietišką džihadistinę ideologiją. Grupuotė naudoja moteris kaip prievartos objektus: prievartauja, grobia, verčia tekėti, kalina. Jos tampa sekso vergėmis, gyvais skydais ar net savižudėmis sprogdintojomis – karo įrankiais.“
Kaip pabrėžia „Jihad Watch“ vadovas Robertas Spenceris: „Jei džihadistai pasieks savo tikslą, neliks daugiau krikščionių, kuriuos galima būtų žudyti – arba likusieji Nigerijos krikščionys pasiduos šariato hegemonijai. Taip buvo sukurta ‘islamo pasaulio’ teritorija – ir ji tebekuriama.“
Šie nusikaltimai sudaro tylų genocidą, kuris neturėtų likti nutylėtas. Kodėl pasaulis toks abejingas? Kodėl Jungtinės Tautos, universitetai, vyriausybės ir vadinamosios „žmogaus teisių organizacijos“ 15 metų apsimeta, kad nieko nemato? Ir kada jie pripažins, kad toks pats genocidas jau importuojamas į Europą per atvirų sienų ir nekontroliuojamos islamo migracijos politiką?
