Grupė parlamentarų siūlo negaliojančiomis pripažinti visas Civilinio kodekso normas, susijusias su partnerystės institutu.
Anot šio projekto iniciatoriaus, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario Igno Vėgėlės, po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės susidarė „teisinė abrakadabra“, kurią reikia ištaisyti.
Jo teigimu, nepanaikinęs atitinkamų Civilinio kodekso normų Seimas negali svarstyti ir priimti nei Civilinės sąjungos, nei Artimo ryšio įstatymų projektų.
„Jie yra kitokie negu numatytas partnerystės institutas. Tokio instituto Seimas nebesvarsto, jo nėra registruoto“, – BNS sakė parlamentaras.
„Tai (galiojančios Civilinio kodekso normos – BNS) trukdytų priimti tuos projektus, kuriuos šiuo metu Seimas svarsto“, – tvirtino jis.
Balandžio 17 dieną Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.
Skirtingos lyties porų partnerystę Seimas Civiliniame kodekse numatė dar prieš 24 metus, tačiau ją detaliau apibrėžiančio įstatymo nepriėmė iki šiol. Pasak KT, tai yra netoleruotina situacija.
Todėl KT pažymėjo, jog paskelbtus jo nutarimą pradės galioti Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrą asmenų gyvenimą neįregistravus santuokos.
Anot nutarimo, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenys dėl tokių santykių įteisinimo turės kreiptis į teismą.
Grupė „valstiečių“, socialdemokratų, „aušriečių“ frakcijų narių siūlo negaliojančiu pripažinti būtent minėtą Civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyrių.
„Tai atstatytų galių pusiausvyrą, nes Seimas priima įstatymus, Konstitucinis Teismas juos aiškina, ar jie neprieštarauja Konstitucijai. Šiuo atveju (dėl partnerystės – BNS) Konstitucinis Teismas užsiėmė teisėkūra, mano supratimu“, – sakė I. Vėgėlė.
Parlamentarai taip pat nori negaliojančiu pripažinti Civilinio kodekso punktą, kuriuo Vyriausybei siūloma parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą, bei straipsnį, kurį KT pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.
„Seimas šiuo metu svarsto du įstatymo projektus, tai yra Artimo ryšio įstatymo projektą ir Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Partnerystės įstatymo projekto Seimas nesvarsto, jo nėra net registruoto. Mano supratimu, KT nutylėdamas šį faktą tiesiog užsiėmė teisėkūra“, – BNS teigė I. Vėgėlė.
Anot jo, neįmanoma įgyvendinti KT nutarimo, kad kol nepriimtas specialus įstatymas, partnerystę gali registruoti teismai.
„Tam, kad atsirastų partnerystės registras, turi būti įstatymas. Šiandien neturime įstatymo, kuris nustatytų, kad toks registras yra. Net sunku įsivaizduoti, kaip ordinarinis teismas vykdytų KT pavedimą įregistruoti partnerystę. Įregistruoti kur?“ – teigė parlamentaras.
„Čia absoliučiai ydingas KT sprendimas, mano supratimu. Tam, kad būtų išspręsta susidariusi kebli situacija, būtina nedelsiant į Seimo posėdžių salę grąžinti Civilinės sąjungos ir Artimo ryšio įstatymų projektus“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuoti nei vyro ir moters, nei tos pačios lyties partnerių santykiai.
Lyčiai neutralią partnerystę Seime mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.
Kaip skelbė BNS, praėjusios kadencijos Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra įveikęs pateikimo ir svarstymo procedūras, tačiau teikti jo priėmimui nesiryžta dėl balsų stokos.
Minėtame projekte numatyta, kad civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
Tuo metu konservatoriaus Pauliaus Saudargo praėjusios kadencijos siūlymas įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius yra įveikęs pateikimo stadiją.
