Artėjant rugpjūčio mėnesį vyksiantiems prezidento rinkimams, Bolivijos katalikų vyskupai paskelbė viešą laišką, kuriame griežtai kritikavo beveik du dešimtmečius šalį valdžiusią kairiosios pakraipos partiją MAS (Movimiento al Socialismo – Judėjimas į socializmą).
Tai laikoma netikėtu ir precedento neturinčiu Bažnyčios žingsniu šioje Pietų Amerikos šalyje, kur vyskupai ilgą laiką vengė tiesioginio kišimosi į politinius procesus.
Gegužės 6 d. paskelbtame laiške, kurį vyskupai priėmė metinės konferencijos metu, išreiškiamas gilus susirūpinimas Bolivijos socialine, ekonomine ir politine būkle. Nors MAS partijos pavadinimas dokumente tiesiogiai neminimas, kritika akivaizdžiai nukreipta į ją ir jos buvusius bei esamus lyderius – Evo Moralesą ir dabartinį prezidentą Luisą Arce.
„Melas, apgaulė ir demagogija“
Vyskupų konferencija konstatuoja, kad „pažadai dėl ekonomikos atgaivinimo, teismų reformos ir tautinės vienybės atstatymo liko tušti“. Dokumente rašoma, kad „demagogija žudo demokratiją, teisinę valstybę ir teisinį saugumą“. Valstybės kontroliuojamas ekonomikos modelis, anot vyskupų, „sistemingai naikina privačią nuosavybę, skurdina šalį ir griauna demokratinius pamatus“.
Vyskupai teigia, kad šalyje baigėsi iškastinio kuro atsargos, eksportas paralyžiuotas, o Bolivija tampa darbo jėgos eksportuotoja. Ypatingai akcentuojama būtinybė atkurti socialinį teisingumą ir gerbti pažeidžiamiausių visuomenės narių teises.
Raginimas vienybei ir atsakingam balsavimui
Antroje laiško dalyje – „Gyvybės ženklai“ – vyskupai kviečia Bolivijos žmones kurti „vienybės paktą“, kuris leistų šalį paversti „gyvybinga valstybe“, atsisakant siaurų interesų. Artėjantys rinkimai, pasak jų, yra galimybė iš esmės atkurti šalį ir pradėti naują kelią. Tikintieji raginami atsakingai naudotis savo balsavimo teise, atmetant antidemokratinį spaudimą.
Kritika MAS partijai ir jos ateičiai
Prezidentas Luisas Arce paskelbė atsisakantis dalyvauti rinkimuose dėl žemo populiarumo. Tuo tarpu MAS partijai artimiausiu metu gali atstovauti 36 metų senatorius Andrónico’as Rodríguezas, kuris anksčiau buvo laikomas Evo Moraleso įpėdiniu, bet nuo jo atsiskyrė.
Bolivijos Pando vyskupijos ordinaras Eugenio’us Coteras interviu teigė, kad MAS neturi nei politinės valios, nei gebėjimų įgyvendinti reikalingas reformas. Anot jo, ilgametis valstybinės ekonomikos modelis ne tik išsekino šalies finansus, bet ir sukūrė korumpuotą, stagnuojančią sistemą. Vyskupas pridūrė, kad kaimiškose vietovėse žmonės patiria spaudimą per rinkimus – vyriausybės atstovai juos lydi iki balsavimo punktų ir net fotografuoja jų pasirinkimus.
Pokytis Bažnyčios pozicijoje
Religijos sociologas Julio Cordova pažymi, kad šis laiškas reiškia ryškų Bolivijos vyskupų politinio pozicionavimo pokytį. Nors MAS valdymo metais būta įtampos su Bažnyčia, ypač po 2009 m. konstitucinės reformos, kai valstybė oficialiai tapo sekuliari, iki šiol vyskupai vengė tiesioginės konfrontacijos. Pasak Cordovos, vyskupų žinia šįkart atspindi Rytų Bolivijos – ypač Santa Kruzo regiono – ekonominių elitų ir viduriniosios klasės požiūrį, kuris griežtai nusistatęs prieš MAS.
Grėsmė būsimiems santykiams su Šventuoju Sostu?
Laiško paskelbimas gali turėti pasekmių – Bolivijos ir Šventojo Sosto atstovai artimiausiu metu planuoja pasirašyti naują konkordatą. Pasak Cordovos, toks viešas vyskupų pasisakymas prieš vyriausybę gali būti laikomas diplomatiškai neapgalvotu žingsniu ir netgi atidėti sutarties pasirašymą. Jei naujuoju prezidentu taptų Rodríguezas, dokumento patvirtinimas gali atsidurti pavojuje.
Vis dėlto, pasak Cordovos, nežiūrint visų valdžios kritikų, Bolivija nėra komunistinė valstybė, neįgyvendinami drastiški žemės reformos planai, o kai kurios socialinės problemos, pavyzdžiui, kainų augimas ir deficitas vidaus rinkoje, priklauso ne tik nuo valdžios sprendimų, bet ir nuo verslo interesų.
Rinkimų baigtis – neprognozuojama
Kol kas neaišku, ar opozicija sugebės susivienyti ir pasiūlyti vieną stiprų kandidatą, galintį mesti iššūkį Rodríguezui. Tačiau akivaizdu viena: Bolivijos vyskupų konferencija jau pasirinko savo pusę – „sustabdyti MAS valdymą“, kaip reziumavo sociologas Cordova.
