Jungtinėse Valstijose toliau augant internetinėms lažyboms – daugiausia sporto varžybų ir kazino žaidimų srityje – lažybininkai atvėrė rinkas ir kitokio pobūdžio prognozėms, įskaitant ir dabartinę popiežiaus rinkimų konklavą.
Šiuo metu Kardinolų kolegija uždarų durų sąlygomis dalyvauja konklavoje, kurios metu renkamas naujasis Katalikų Bažnyčios vadovas. Šis įvykis sulaukė plataus pasaulinio dėmesio ne tik iš katalikų, bet ir iš ne katalikų, kartu pritraukdamas dešimtis milijonų dolerių vertės statymų dėl galimo konklavos rezultato.
Kriptovaliutomis grįsta populiari prognozavimo platforma „Polymarket“ šiuo metu administruoja daugiau nei 18 milijonų JAV dolerių vertės statymų dėl būsimo popiežiaus. Kita platforma, „Kalshi“, valdo beveik 6,7 milijono dolerių lažybų portfelį.
Pagal „Polymarket“ duomenis, favoritas būti išrinktam yra Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas – jam prognozuojama 27 proc. tikimybė. Antroje vietoje – filipinietis kardinolas Luisas Antonio Tagle, kurio galimybes platforma vertina 22 procentais. Toliau rikiuojasi: Matteo Zuppi (11 proc.), Pierbattista Pizzaballa (10 proc.) ir Péteris Erdő (7 proc.).
Platformose dalyviai gali „pirkti“ galimą laimėtoją – tai reiškia, kad jie stato už tai, jog konkretus asmuo bus išrinktas popiežiumi. Taip pat galima „parduoti“ – tai lažybos, kad tam tikras kandidatas nebus išrinktas. Išmokos priklauso nuo platformos nustatytų koeficientų.
„Polymarket“ platformoje jau daugiau nei 1,3 mln. dolerių statyta už Tagle kandidatūrą. Tiek pat pastatyta ir už Nyderlandų kardinolą Willemą „Wimą“ Eijką, nors jam prognozuojama tik 1 proc. tikimybė. Daugiau nei milijonas dolerių taip pat pastatyta už Paroliną, kardinolus Peterį Turksoną ir Robertą Sarah.
Konklavos neapibrėžtumas: daugiau nei tik šansai
Kaip pažymi katalikų apologetas Tomas Nashas (bendradarbiaujantis su „Catholic Answers“), popiežiaus rinkimų proceso slaptumas, viešos agitacijos nebuvimas bei ribotas visuomenės ir lažybininkų žinojimas apie vidinį kolegijos vertinimą lemia didelį neapibrėžtumą dėl tikrųjų kandidatų galimybių.
„Aišku, kai kurie kardinolai yra labiausiai žinomi žiniasklaidoje prieš konklavą“, – sakė Nashas, – „tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie laikomi rimčiausiais kandidatais tarp pačių rinkikų.“
Jis priminė, kad 2013 m. konklavos išvakarėse daug kas manė, jog kardinolas Angelo Scola bus pasirinktas tęsti šv. Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI liniją. Tačiau jam nepavyko surinkti dviejų trečdalių daugumos. Galiausiai kardinolai pasirinko tuometį Buenos Airių arkivyskupą kardinolą Jorge’ą Bergoglio, kuris pasirinko Pranciškaus vardą.
favoritas būti išrinktam yra Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas – jam prognozuojama 27 proc. tikimybė.
Pasak Nasho, nors kardinolai jau daugiau nei savaitę susitinka bendrose prieškonklavinėse kongregacijose, šie susitikimai neviešinami.
„Kuo viešesnis būtų procesas, tuo didesnė tikimybė, kad kardinolus bandytų paveikti įvairūs spaudimo būdai, įskaitant ir politinį kišimąsi“, – pabrėžė jis. – „Istorijoje būta ne vieno bandymo paveikti popiežiaus rinkimų eigą.“
Jis priminė, kad 1996 m. apaštalinė konstitucija Universi Dominici Gregis griežtai įpareigoja kardinolus nesusirašinėti ir nebendrauti su išoriniu pasauliu rinkimų metu, draudžia skaityti laikraščius, klausytis radijo ar žiūrėti televiziją.
Šis dokumentas taip pat draudžia bet kokius susitarimus, pažadus ar kompromitavimus dėl balsavimo už konkretų asmenį, tačiau nedraudžia nuomonių mainų prieš konklavą ar pačios konklavos metu, jei tai prisideda prie konsensuso paieškos.
„Prieškonklavinės kongregacijos suteikia kardinolams rinkikams galimybę geriau pažinti vieniems kitus, – teigė Nashas. – Tie, kurie mėgintų viešai reklamuoti save ar kitus, tik pakenktų savo reputacijai ir kandidatūrai.“
Kai kurie katalikai kelia klausimą dėl moralinio tokio lažybų pobūdžio pagrįstumo – ar etiška statyti pinigus dėl to, kas taps naujuoju popiežiumi?
Istoriškai popiežiaus rinkimų konklava buvo aiškiai išskirta kaip sritis, kurioje lošimai buvo draudžiami. 1591 metais popiežius Grigalius XIV apaštališkuoju dokumentu Cogit Nos uždraudė bet kokias lažybas dėl popiežiaus išrinkimo ar kardinolų paskyrimų, nurodydamas, kad už tai gresia ekskomunika. Vis dėlto, 1918 m. atnaujintas Kanonų teisės kodeksas šios nuostatos neperėmė, ir nuo to laiko joks naujas draudimas nebuvo oficialiai paskelbtas.
Vis dėlto, katalikų apologetas Tomas Nashas išlieka atsargus. Jis ragina katalikus susimąstyti ne tik apie moralinę, bet ir dvasinę atsakomybę.
„Manau, kad katalikai turėtų maldingai apmąstyti, kaip galime tinkamai liudyti apie 2025 metų konklavą, ypač atsižvelgiant į šio įvykio rimtumą ir galimą – Dievas saugok – korupcijos pavojų, kurį gali sukelti lažybos“, – sakė Nashas.
Jis pridūrė: „Mūsų elgesys ar kalbos gali tapti nuodėmės priežastimi kitiems – ypač tiems, kurie gali turėti nedorų ketinimų konklavos atžvilgiu ar tiesiog stato daugiau nei gali sau leisti.“
„Nors suprantu, kad galimybė statyti dėl konklavos rezultato kai kam atrodo patraukli, neturėtume šio svarbaus Bažnyčios įvykio paversti eilinėmis sporto varžybomis. Ypač dabar, kai daugelis amerikiečių krikščionių ir kitų visame pasaulyje tampa labiau atsidavę savo mėgstamoms sporto komandoms nei Kristaus mokinystei“, – pridūrė jis.
Katalikų Bažnyčios katekizmas nurodo, kad lošimas savaime nėra priešingas teisingumui. Visgi, lošimas tampa moraliai nepriimtinas tada, kai jis atima iš žmogaus tai, kas būtina jam ir jo artimiesiems, arba kai jis tampa priklausomybe ir pavergia asmenį.
