Pirmųjų sintetinių žmogaus embrionų sukūrimas kelia klausimų dėl etikos, nors mokslininkai sako, kad jis leis suprasti pasikartojančių persileidimų priežastis, praneša CNA.
Pilnas tyrimas dar nebuvo paskelbtas ir nebuvo recenzuojamas.
Kembridžo universiteto mokslininkai, anot „The Guardian”, sukūrė pirmuosius pasaulyje sintetinius žmogaus embriono modelius nenaudojant kiaušinėlių ar spermos.
Žinia iškėlė klausimą, ar mokslininkai neatsidūrė ties žmogaus gyvybės sukūrimo be apvaisinimo riba?
Jie žada, kad šie embrionų modeliai, panašūs į ankstyviausių žmogaus vystymosi stadijų embrionus, galės padėti ištirti genetinių sutrikimų poveikį ir biologines pasikartojančių persileidimų priežastis.
Jungtinės Karalystės ir kitų šalių mokslininkai jau siekia parengti gaires, kuriomis būtų reglamentuojamas darbas su sintetiniais embrionais.
„The Guardian” praneša, kad mokslininkai panaudojo vieną embrioninę kamieninę ląstelę, iš kurios sukurta į embrioną panaši struktūra, primenanti embrioną gastruliacijos stadijoje. Ji embrione įvyksta praėjus maždaug 14 dienų po apvaisinimo. Tačiau modeliuose nėra visų embriono sudedamųjų dalių, kurių reikėtų, kad jis taptų visiškai išsivysčiusiu žmogumi.
Amerikos katalikiškojo universiteto Vašingtone filosofijos profesorė Melissa Moschella, kurios kompetencijai priklauso ir bioetika, sako, kad, remiantis tuo, kas iki šiol paskelbta viešai, neatrodo, kad modeliu siekiama ar tikimasi sukurti visą embriono organizacinę ar vystymosi struktūrą.
„Atrodo, kad tai, ką jie sukūrė, yra tam tikrų embriono dalių modelis… [bet] neatrodo, kad jis turi visą tikro žmogaus embriono organizacinį potencialą, todėl jie vadina jį modeliu”, – sakė M. Moschella.
Remdamasi turima informacija, ji sakė, kad šis modelis atrodo panašesnis į kitus modelius, sukurtus žmogaus audinių tipams tirti, pavyzdžiui, inkstų arba smegenų modelius, kurie „nėra visas žmogus”.
Vis dėlto M. Moschella perspėjo, kad sintetinio embriono modelio, labai panašaus į natūralų embrioną, sukūrimas kelia nerimą.
Profesorė įspėja, kad „yra tam tikrų neaiškumų nustatant, kur yra riba” tarp embriono modelio ir tikro žmogaus embriono, ir gali būti, kad tyrėjai „gali peržengti ribą” net nežinodami, kad tai padarė.
„Mes čia žaidžiame su ugnimi [eksperimentuodami] su žmogaus gyvybės kilme, kai nėra iki galo aišku, kaip sužinotume, kada tai, ką sukūrėme, iš tikrųjų jau yra žmogus”, – pridūrė M. Moschella.
Mes čia žaidžiame su ugnimi eksperimentuodami su žmogaus gyvybės kilme, kai nėra iki galo aišku, kaip sužinotume, kada tai, ką sukūrėme, iš tikrųjų jau yra žmogu
Ji sakė, kad embrionų modeliai naudingi tik tiek, kiek jie yra panašūs į tikrus embrionus, todėl mokslininkai greičiausiai „bandys kurti modelius, vis labiau priartėjančius prie tikrų”.
Profesorė mano, kad tai „gana pavojinga ir kelia nerimą [dėl] žmogaus gyvybės orumo”, nes jie „iš tikrųjų gali nežinoti, ar tai tikras žmogaus embrionas… kol neįrodys, kad jis turi vystymosi gebėjimų [ir] bus per vėlu”.
Jei mokslininkai sukurtų sintetinį embrioną, kuris, atrodo, vystosi taip pat kaip natūralus embrionas, M. Moschellos manymu, „greičiausiai turėtume daryti išvadą, kad tai yra „žmogaus gyvybė, tačiau vienintelis būdas sužinoti, ar jis gali išsivystyti iki visiškos brandos, būtų embriono nėštumas, o tam reikėtų „gyvų eksperimentų su žmonėmis”.
„Esame šiek tiek nežinomoje teritorijoje”, – pažymi M. Moschella.
Embriono modelis skirtas padėti mokslininkams suprasti tam tikrus genetinius sutrikimus ir persileidimų priežastis. Dabartiniai įstatymai leidžia mokslininkams eksperimentuoti su žmogaus embrionais iki 14 dienų po apvaisinimo, tačiau neleidžia atlikti tolesnių tyrimų.
Sintetinis modelis, kuriam nebūtų taikomos šios taisyklės, leistų mokslininkams tirti modelį, panašų į embrioną šioje stadijoje.
Nors Tarptautinė kamieninių ląstelių tyrimų draugija iš pradžių naudojo 14 dienų taisyklę, taikomą eksperimentams su žmogaus embrionais, tai buvo tuo metu, kai mokslininkai galėjo laikyti juos gyvus tik kelias dienas. 2016 m., kai mokslininkai galėjo juos išlaikyti gyvus apie 14 dienų, draugija nebepritarė šiai ribai.
M. Moschella sakė nežinanti, kokias taisykles būtų galima įvesti, kad sumažėtų jos susirūpinimas, tačiau ji teigė, kad dabartinės galiojančios taisyklės jau dabar neatitinka reikalavimų, nes jose leidžiama eksperimentuoti su žmogaus gyvybe ne ilgiau kaip 14 dienų.
