„Ir išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui. Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais.” (Apr 21, 2-3), – šiuo vaizdiniu prasideda paskutinieji Apreiškimo Jonui pasakojimai.
Po blogio, kuris nuolat įgyja žvėriškų padarų formas, po gerųjų persekiojimo ir tautų blaškymosi, – prasideda nauja epocha. Žemiškąjį miestą, – netobulą, suteptą, išniekintą, – pakeičia dangiškasis, – Naujoji Jeruzalė, kuri spindi kaip nuotaka ir nieko kas sutepta joje nėra. Šiame naujame mieste nebus Šventyklos, nes nebereikės vietos, kurioje būtų galima patirti susitikimą su Sacrum, nes pat miestas bus šventas ir pilnas Dievo šlovės, – jis pats bus šventykla.
Naujosios Jeruzalės vaizdinys visuomet veikė krikščioniškąją vaizduotę ir skatino ilgėti miesto, kuriame bus regima Dievo šlovė. Nuo ankstyvųjų viduramžių, bažnyčių pastatai simbolizavo Naująją Jeruzalę, – vietą, kur jau iš anksto patiriama tai kas bus Laikų pabaigoje. Neveltui sakralioji architektūra kartu su skulptūra ir daile, kūrė erdvę, kuri perkelia iš kasdienybės profanum į mysterium sacrum, – sugrąžina prarastąjį Rojų.
1924 m. pabaigta architekto A. Vivulskio Šiluvos Apsireiškimo koplyčia yra tobulas modernaus meno bandymas atskleisti dangiškosios Jeruzalės šlovę.
Vivulskio viziją atskleisti ir naujai interpretuoti pabandė architektas Kęstutis Vaikšnoras ir menotyrininkas dr. Kastytis Rudokas, sukūrę konceptualios architektūros projektą „Kubas”, kuriame pabrėžiamas koplyčios eschatologinis vaizdinys. Pirmasis pastato tarpsnis tarsi apgaubiamas Naujosios Jeruzalės reginiu, kurį įkvėpė Apreiškimo knygos 21 skyrius.
Regime permatomą ir balta bei aukso spalva žėrintį kūbą, kuris primena ir pranašo Ezechielio regėta Dievo Sosto viziją: „Aukščiau to, kas atrodė kaip jo juosmuo, regėjau spindesį tartum gintaro, kaip žėrinčios ugnies. O žemiau to, kas atrodė kaip jo juosmuo, regėjau tartum ugnį, su blizgančia pašvaiste visur aplinkui.” (Ez 1, 27) Kūbo forma tai tiesioginė nuoroda į apaštalo Jono viziją: „Miestas išdėstytas keturkampiu; jo ilgis ir plotis lygūs. Jis išmatavo miestą mastu ir rado dvylika tūkstančių stadijų. Jo ilgis, plotis ir aukštis lygūs.” (Apr 21, 16)
Tobula forma, sudaryta iš vienodų matmenų yra nuoroda į Dievo tobulumą, kuriame nėra jokių priešybių ir disharmonijos. Miestą sudaro dvylika pamatų iš dvylika brangakmenių ir dvylika vartų, – tai dvylika Izraelio giminių, į kurias dabar įeina visos tautos – 12 pamatų, 12 vartų, gaunasi skaičius 144, kuris kartu yra nuoroda į 144 000 išrinktųjų, kurie galės įžengti į Naująją Jeruzalę. Į šį miestą bus sugabenti visų tautų lobiai, todėl architektūrinio projekto autoriai panaudojo spindinčią aukso spalvą.
Sakoma, kad Apreiškimo knyga yra pati sunkiausia ir klaidingiausiai perskaitoma knyga, tačiau vizos didžios vizijos nėra lengvos. Esame traukiami Naujosios Jeruzalės slėpinio, ieškome jo atšvaitų mūsų sakraliose erdvėse. Tegul šis konceptualios architektūros projektas „Kubas”, pažadina troškimą išgyventi visa pranokstantį dievybės įsiveržimą, kuris patiriamas esant Jo Šventovėje.
