Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo sveikinimo žodis konferencijos „Kaip nesunaikinti laisvės ir demokratijos: Šiluvos deklaraciją apmąstant“ vykusios 2025 m. rugsėjo 4 d., Šiluvoje dalyviams.
Jūsų Ekscelencijos, gerbiami prelegentai, mieli konferencijos dalyviai,
Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti jus konferencijoje, skirtoje laisvės ir demokratijos ateičiai. Tai klausimas, kuris ne tik politinis ar teisinis – tai klausimas apie žmogaus prigimtį, jo orumą ir tikrąją visuomenės darną.
Lietuvos istorija liudija, jog laisvė yra brangus paveldas, bet ne savaime duotas. Ji buvo prarasta okupacijų metais, tačiau išsaugota širdyse, nes žmonės liko ištikimi tiesai. Tai mus moko: demokratija be tiesos tampa tuščia forma, o laisvė be tiesos – iliuzija.
Netrukus po išrinkimo į Petro sostą susitikęs su Diplomatų korpusu, popiežius Leonas pabrėžė, kad „Bažnyčia niekada negali būti atleista nuo pareigos kalbėti tiesą apie žmogų ir pasaulį, pasitelkdama, kai reikia, net ir aštrią kalbą, kuri iš pradžių gali kelti nesusipratimų,“ (Kalba Diplomatų korpusui, 2025 05 16).
Pareiga drąsiai ginti tiesą tenka visiems krikščionims, ypač dalyvaujantiems viešajame gyvenime: „Kai kyla pavojus tiesai, katalikų politikas turi pasakyti „ne, aš negaliu“. Tai nėra kova su kitais, bet tarnystė bendram gėriui“. (Popiežiaus Leono XIV Audiencija Katalikų politikams 2025 09 01).
Kalbėdamas apie krikščionio politinio lyderio laikyseną ir jo krikščioniškus įsipareigojimus, popiežius drąsina grįžti prie krikščioniškos tapatybės ir nebijoti ginti socialinės doktrinos: „Jūs esate pašaukti gilinti savo supratimą apie doktriną, ypač apie Bažnyčios socialinę doktriną, kurios Jėzus mokė, ir ją įgyvendinti vykdydami savo pareigas ir rengdami įstatymus. Jos pagrindai iš esmės atitinka žmogaus prigimtį, gamtos dėsnius, kuriuos gali suprasti kiekvienas, net ir nekrikščionys, net ir netikintieji. Todėl nereikia bijoti jos siūlyti ir ginti su įsitikinimu: tai yra išgelbėjimo doktrina, siekianti kiekvieno žmogaus gėrio, taikos, harmonijos, gerovės ir susitaikymo visuomenės kūrimo“ (Popiežiaus Leono XIV Audiencija politikams 2025 08 29).
Šį padrąsinimą papildo ir mūsų Šiluvos deklaracija: „Žmogaus prigimtis, šeima ir asmens laisvė yra ankstesnės už valstybę. Valstybės įstatymai turėtų atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį. Šią tiesą jie turi saugoti, o ne keisti. Šiluvos žinioje atpažįstame kvietimą gerbti žmogaus autorių Dievą. Tačiau Kūrėjo nustatyta tvarka yra ne tik tikėjimo tiesa. Šią tvarką gali atpažinti kiekvienas žmogus. Todėl visi turime pareigą saugoti prigimtines žmogaus teises, puoselėti dorovę ir bendrąjį gėrį dėl asmens laimės, visuomenės laisvės ir Tautos ateities!“ (Šiluvos deklaracija, 2023).
Tai aiškus priminimas, kad valstybė nėra aukščiausias matas. Ji tik tuomet stipri, kai tarnauja žmogui ir jo orumui, kai saugo, o ne paneigia tiesą.
Viešajame gyvenime krikščionis yra kviečiamas būti šviesos ženklu. Tai reiškia ne konfrontaciją, bet ramų liudijimą, kad tiesa nėra grėsmė, bet laisvės pamatas. Evangelijoje girdime Kristaus žodžius: „Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas“ (Jn 14,6). Tiesa nėra abstrakti idėja – ji yra kelias, kuriuo eidamas žmogus atranda tikrąją laisvę.
Ši konferencija yra proga kartu ieškoti, kaip mūsų demokratiją įtvirtinti tiesoje, kaip išsaugoti laisvę ateities kartoms. Tegul mūsų diskusijos būna vaisingos, o mūsų darbai liudytų, kad Lietuva ir Europa gali būti tvirtos tik tada, kai remiasi tiesa apie žmogų.
Telaimina mus Viešpats šiame kelyje.
