Vilkaviškio katedroje tris dienas vyko gavėnios rekolekcijos

Iki Kristaus Prisikėlimo šventės likus dviems savaitėms Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedroje tris dienas vyko gavėnios rekolekcijos. Buvo meldžiamasi už parapiją, jos žmones, prašant atsivertimo ir tikėjimo malonės, už širdžių ramybę ir taiką kiekvienoje širdyje ir visame pasaulyje, ypač  Ukrainoje.

Susikaupimo pamaldų intencijos prasidėjo Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai išvakarėse, penktadienį, kovo 24 dieną. Baigėsi sekmadienio, kovo 26-osios, vakaro šv. Mišiomis. Per tą laiką buvo aukojamos net septynerios rekolekcijų šv. Mišios, prieš jas klausoma išpažinčių.

Penkiose šv. Mišiose homilijas sakė, pamąstymais dalijosi rekolekcijų vedėjas Marijos radijo programų direktorius, vyskupas nominantas Saulius Bužauskas, dviejose jam talkino Marijos radijo bendradarbis, Alksnėnų ir Didvyžių parapijų klebonas kun. Mindaugas Martinaitis.

Sekmadienio sumos šv. Mišių aukai vadovavo JE Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Dvasiškai praregėti, pamąstyti apie tai, jog kiekvienas Dievui esame brangus ir jo laukiamas, tik ar visada sugebame tą kvietimą priimti ir kaip Marija atsakyti „taip“, – kvietė gilios, paprastais gyvenimo pavyzdžiais pagrįstos įžvalgos, aiškinant  Dievo žodį.

Kadangi rekolekcijos prasidėjo penktadienio vakarą po per gavėnią tradiciškai apmąstomo Kryžiaus kelio, rekolekcijų vedėjas kvietė dažniau sustoti maldoje prie šių stočių ir pamąstyti apie savo patiriamas įvairias kančias, išgyvenimus, santykius. Visa tai yra lengviau įveikti per gyvenimą einant su tikėjimu, bendrystėje su Dievu, apmąstant Kristaus patirtą kančią bei pažeminimus ir savyje išsiugdant nuolankumą bei pasitikėjimą. Atskirai buvo paliestos silpnumo, žmogiškojo trapumo bei galios tame temos, kaip per sakramentus palaikoma dvasinė gyvybė, apie tai, kad Dievui visada esame svarbūs ir turime savyje pažadinti dėkingumą Jam už viską, ką gero patiriame…

Nuo seniau esama pastebėjimų, jog Vilkaviškio katedroje būna vienos iš stipriausių rekolekcijų, tad kelių parapijiečių paklausiau jų nuomonės, kada jiems rekolekcijos būna stipriausios.

„Kasdienybė įtraukia į darbų, rūpesčių verpetą, skubėjimą, tarsi uždaro į rutiną, veda į aklavietę, o kartais trauko santykius su artimaisiais. Pasijunti, lyg kažko trūksta, o eilinės pramogos neatneša ramybės, nepatenkina dvasinių poreikių. Rekolekcijų metu atnaujinu santykį su Kūrėju, nuo akių tarsi nuimami žvynai, keičiasi mąstymo nuostatos. Šv. Dvasios dėka atpažįstu Dievo valią savo gyvenime, su meile galiu priimti sutiktus savo kelyje brolius ir seseris, rinktis tai, kas tikra, nuskaistinti motyvacijas ir prioritetus.“(Petras)

„Rekolekcijos man – tai būdas „persirinkti“ (re-collect) , dvasinis atokvėpis, nusitrynimas. Persirinkti nuo gyvenimo tempo, sustoti, apmąstyti ir suvokti, kur esu. Veiksmingiausiai „atsinaujinu“, jeigu kelioms dienoms pavyksta „išsiplėšti“ iš savo kasdienybės.“ (Rita)

„Tiesiog Dievas prisitaiko prie manęs ir dovanoja laiką, skirtą rekolekcijoms. Kiekvienose rekolekcijose Dievas kalbina, tik ar klausai? Girdi? Atsiliepi? Aš visada stengiuosi.“ (Danutė)

Taigi, ne katedros sienos, pastatas, o tu, aš, daugelis žmonių kartu, bendroje maldoje, Dievo ieškojime ir pasitikėjime sukuriame dvasinę stiprybę…

Vilkaviškio katedroje Velykinės iškilmės prasidės Didįjį ketvirtadienį 12 valandą švenčiamomis šv. Krizmos mišiomis, kurioms vadovaus vyskupijos ganytojas, dalyvaujant vyskupijos parapijų kunigams, patarnautojams, pašvęstojo gyvenimo kongregacijų atstovams.

Didįjį penktadienį pirmąkart organizuojama Kryžiaus kelio procesija išeinant iš šventovės. Ji prasidės 15 valandą Vilkaviškio katedroje ir keturiolikos stočių kelias tęsis Vilkaviškio miesto gatvėmis. Kryžių nešti ir apmąstymus skaityti kviečiami įvairių bažnytinių ir kitų organizacijų atstovai.

3 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version