Popiežius Leonas XIV patvirtino Šventųjų skelbimo dikasterijos narių – kardinolų ir vyskupų – teigiamą plenarinio posėdžio išvadą dėl Bažnyčios mokytojo vardo suteikimo šv. Jonui Henrikui Newmanui (Njumanui). XIX a. gyvenęs Romos Bažnyčios kardinolas ir šv. Pilypo Nerio oratorijos steigėjas Anglijoje laikomas vienu iš įtakingiausių savo laikmečio Anglikonų ir Katalikų Bažnyčių mąstytojų.
Apie tai pranešė Šventojo Sosto spaudos salė po popiežiaus Leono XIV audiencijos liepos 31 d. Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektui kardinolui Marcello Semeraro.
1801 m. Londone (Jungtinė Karalystė) gimęs anglikonų teologas ir dvasininkas, vadinamojo Oksfordo judėjimo, siekusio reformuoti Anglikonų Bažnyčią, pradininkas kun. J. H. Newmanas 1845 m. perėjo į Katalikų Bažnyčią, tapo katalikų kunigu ir iki pat mirties 1890 Edgbastone (Jungtinė Karalystė) darbavosi dėl Anglikonų ir Katalikų Bažnyčių suartėjimo.
1879 m. popiežius Leonas XIII jį paskyrė kardinolu per pirmąją savo popiežystės kardinolų skyrimo konsistoriją. J. H. Newmanas savo kardinolišku šūkiu pasirinko šv. Pranciškaus Salezo įžvalgą lotyniškai Cor ad cor loquitur („Širdis kalba širdžiai“).
Pasak popiežiaus Pranciškus enciklikos Dilext nos, ši frazė pagal didįjį mąstytoją šv. J. H. Newmaną reiškia, kad „giliausia susitikimo su savimi ir su Viešpačiu vieta yra ne skaitymas ir mąstymas, o pamaldus ir nuoširdus bendravimas „iš širdies į širdį“ su gyvuoju Kristumi, kuris mus išlaisvina ir suteikia gyvenimo prasmę ir tikrąją ramybę“.
2010 m. popiežius Benediktas XVI garbingąjį Dievo tarną J. H. Newmaną paskelbė palaimintuoju. Beatifikacijos apeigos vyko Rednale, Birmingamo metropolijos teritorijoje centrinėje Anglijoje, kur jis buvo palaidotas jo paties įsteigtos Šv. Pilypo Nerio oratorijos kapinėse. Pagal kardinolo testamentą, ant jo kapo užrašyta:„Iš šešėlių ir vaizdinių – į tiesą“. Beatifikacijos proga paskelbta, kad palaimintojo liturginė šventė bus minima ne užgimimo dangui (t. y. mirties), o jo perėjimo į Katalikų Bažnyčią dieną – spalio 9-ąją.
2019 m. palaimintąjį J. H. Newmaną Bažnyčios šventuoju paskelbė popiežius Pranciškus.
Šv. J. H. Newmanas yra anglikonų, perėjusių į Katalikų Bažnyčią ir priklausančių Walsinghamo Švč. M. Marijos asmeniniam ordinariatui, dangiškasis globėjas. Įvairiuose pasaulio kraštuose veikia Newmano centrai, pagal šventojo mokymą vykdantys akademinių bendruomenių apaštalavimą ir užtikrinantys sielovadą katalikiškosiose ir nekatalikiškose aukštosiose mokyklose. Kai kurie katalikiški universitetai pavadinti J. H. Newmano vardu.
Katalikų, anglikonų ir protestantų gerbiamas Katalikų Bažnyčios šventasis daugelio pripažintas neeiliniu mąstytoju, kurio mokymas ir po mirties nepraradęs aktualumo. Didžiąją dalį gyvenimo paskyręs dėstymui, J. H. Newmanas, būdamas tiek anglikonų, tiek katalikų teologu, parašė daugybę veikalų ir straipsnių.
Oficialiame pranešime apie Bažnyčios mokytojo vardo suteikimą šv. J. H. Newmanui nurodyta, kad tai įvyks artimiausi metu, konkrečiai nenurodant kada.
