Ukrainos vyriausybė pareiškė, kad viena Ortodoksų Bažnyčios šaka nenutraukė ilgalaikių ryšių su Maskva ir dėl to netrukus gali būti uždrausta.
Uždraudimas gresia vienai iš dviejų konkuruojančių Ukrainos stačiatikių atšakų ir dar labiau pabrėžia religijos vaidmenį kare Ukrainoje.
Tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje dominuojanti religija yra stačiatikybė, tačiau pastarojoje šalyje tikinčiuosius skaldo Rusijos vykdomas karas.
Ukrainos parlamentas prieš metus priėmė įstatymą, kuriuo uždraudžiama Rusijos Ortodoksų Bažnyčia dėl jos tvirtos paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.
Įstatymu taip pat leista uždrausti bet kokią su Rusijos Bažnyčia susijusią organizaciją. Netrukus vyriausybė pradėjo tyrimą dėl Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios (UOB), kuri ilgus šimtmečius palaikė ryšius su Maskva.
UOB 2022-aisiais pasmerkė plataus masto Rusijos invaziją ir paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos Bažnyčios. Ši pozicija buvo pakartota ir šiemet.
Tačiau vyriausybė teigia, kad UOB atsisakė imtis būtinų priemonių, pavyzdžiui, peržiūrėti savo valdymo dokumentus, kad užbaigtų atsiskyrimą.
Rugpjūčio 27 dieną vyriausybės priimtam sprendimui, nors ir ilgai rengtam, vis dar reikia daugiau teisinių procedūrų, kad jis įsigaliotų visiškai.
Vyriausybė kreipėsi į teismą su prašymu uždrausti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios veiklą. Jei Bažnyčia pralaimės, ji turės teisę pateikti vieną apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui, kol byla bus baigta nagrinėti. Šis procesas gali trukti kelis mėnesius, teigė jos advokatas.
Ukrainos valstybinė etnopolitikos ir sąžinės laisvės tarnyba (DESS) priėjo prie išvados, kad UOB yra susijusi su Maskva.
Pagal įstatymą, kai kurioms UOB parapijoms ir vienuolynams taip pat gali būti uždraustos naudotis nuosavybe, kuri jai nepriklauso. Tai būtų reikšminga problema, nes valstybė valdo ir nuomoja daug istorinių bažnyčių pastatų.
Ginčijami ryšiai su Maskva
Šis įsakymas yra skirtas būtent UOB „Kyjivo metropolijai“, kuri iš esmės yra valdymo centras. Jai vadovauja metropolitas Onufrijus, iš kurio buvo atimta Ukrainos pilietybė.
Pagal įstatymą, su UOB susijusioms institucijoms, pavyzdžiui, vienuolynams ir regioninėms eparchijoms (vyskupijoms), gali būti taikomos panašios sankcijos.
2022 metais UOB paskelbė esanti nepriklausoma nuo Maskvos ir ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdama pabrėžti šį skilimą, pavyzdžiui, atsisakė liturgijose minėti Maskvos patriarchą Kirilą.
Kirilas yra uolus Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkas ir remia jo karą Ukrainoje. 2024 metais jis pavadino Rusijos agresiją prieš Ukrainą „šventuoju karu“.
Anksčiau šiais metais DESS paragino UOB imtis tolesnių veiksmų, siekiant parodyti visišką atsiskyrimą nuo Maskvos. Tai apėmė dokumentus, kurie rodytų, jog UOB prieštarauja tam, kad Rusijos Bažnyčia perima Ukrainos stačiatikių bažnyčias rusų okupuotose teritorijose.
Onufrijus atsisakė, teigdamas, kad ankstesnės UOB nepriklausomybės deklaracijos yra pakankamos.
Vyriausybė su tuo nesutiko.
„Tai ne religinė organizacija, o valstybės agresorės padalinys“, – teigiama DESS tinklalapyje.
