Rugsėjo 6-ąją, pirmąją dieną didžiuose atlaiduose, Šiluvoje buvo pasveikintos Bažnyčios bendruomenės – Jubiliejaus metų vilties piligrimės.
Gausiausiu būriu (net 200 piligrimų) atvyko Gyvojo Rožinio bendruomenė (ypač gyvuojanti Panevėžio vyskupijoje), „Tikėjimas ir Šviesa“, jungianti proto negalią turinčius asmenis bei artimuosius, jau 16-metus Kauno arkivyskupijoje gyvuojanti Šiluvos draugija (tądien susitikusi ir savo metiniame susirinkime), sutuoktinius vienijančios Kanos ir Nazareto šeimų bendruomenės, charizminės, misijinės bendruomenės „Neokatechumenato kelias“, „Gyvybės medis“, „Naujoji Sandora“, „Gailestingumo versmė“, „Jono Pauliaus II piligrimai“ bei kitos bendruomenės.
Džiugiai švęsti Eucharistiją padėjo giedojimui susibūręs Kauno jaunimas, vadovaujamas Gusto Kuskevičiaus.
Tarsi bičiulišką pasikalbėjimą homiliją pasakė Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, be kita, atkreipdamas dėmesį, kaip žmonės plūsdavo prie Jėzaus, norėdavo patirti Jo išgydymą, pasiklausyti Jo žodžių.
Toks dabar stokojamas Dievo alkis buvo stipriai jaučiamas vos tik atgavus Nepriklausomybę Lietuvoje – pasak vyskupo Lino, broliai pranciškonai tuomet pamokslaudavo net turguje!
Bendruomenėms buvo priminta, jog jų gyvybingumas priklauso nuo gyvos Dievo žodžio klausymo patirties, nuo kartu švenčiamos Komunijos. Nuo budėjimo dėl Jėzaus.
Ne tik bendruomenėms, bet ir visiems nuskambėjo paraginimas pakilti ir eiti į „communio“ (lot.) – susivienijimą, bendrystę.
„Bažnyčios šiandien neturėtų sutalpinti žmonių“, – sakė vyskupas L. Vodopjanovas, turėdamas galvoje gana didelį ypač pagyvenusių žmonių skaičių Lietuvoje.
Jie visi pakviesti jau dabar, neatidėliojant kilti ir keliauti į bažnyčias, eiti į jos bendruomenes, dalytis bendryste – neužtenka televizijos ar radijo.
