Signatarai kreipiasi į Lietuvos valdžią – nepalaikykite Civilinės sąjungos įstatymo

Aštuoniolika Kovo 11-osios Akto signatarų kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Seimo narius ragindami nepalaikyti Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Jie kviečia Prezidentą jei įstatymas bus priimtas pasinaudoti veto teise, taip pat surengti referendumą šiuo klausimu. Skelbiame visą signatarų tekstą.

Mes, Akto dėl nepriklausomos valstybės  atstatymo signatarai, matydami kylančias grėsmes mūsų Tautos ateičiai, visuomenės tvarumui bei santarvei, išoriniam ir vidiniam saugumui, Lietuvai esant nestabilioje geopolitinėje padėtyje bei išgyvenant gilią demografinę krizę šių neeilinių istorinių iššūkių akivaizdoje, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir Prezidentą prašydami išsaugoti Lietuvos įstatymuose šeimos sampratą, kuriai pritarė didžioji dauguma Lietuvos gyventojų referendume priimdami Konstituciją ir kuriai didžioji visuomenės dauguma tebepritaria iki šiol, nepriiminėti lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo, kuriuo būtų suteikiamas šeimos teisinis statusas tos pačios lyties poros bendram gyvenimui.

Lyčiai neutralios civilinės sąjungos įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Tai yra sprendimas, kuris prieštarauja visuomenės sutarimui dėl šeimos, kuri yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Civilinės sąjungos įstatymas iš esmės keistų šį pagrindą, nes sukurtų Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – lyčiai neutralią civilinę sąjungą, kuri suteiktų teisinį šeimos statusą ir tos pačios lyties poroms.

Šeimai skirtame Konstitucijos 38 straipsnyje šeima kildinama iš įtvirtinto lyčių papildomumo principo, anot kurio santuoka kyla tik iš laisvo vyro ir moters sutarimo bei tėvystės, motinystės ir vaikystės santykių taip pat kylančių tik iš vyro ir moters sąjungos. Kitokių šeimos kūrimo pagrindų, tokių kaip lyčiai neutrali partnerystė ar sąjunga mūsų valstybės Konstitucijoje nėra numatyta.

Todėl lyčiai neutralios civilinės sąjungos įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijos kaip Lietuvos piliečių sutarties ir joje įtvirtintos tautos valios paneigimą tokiu svarbiu klausimu kaip šeima, visuomenės ir valstybės pagrindas, sukuriant naujus Konstitucijoje nenumatytus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus.

Visuomenės apklausos rodo, kad virš 70 proc. Lietuvos visuomenės nepritaria, kad tos pačios lyties asmenų poros bendram gyvenimui mūsų valstybėje būtų suteiktas šeimos teisinis statusas. Šis nepritarimas reiškia, jog didžioji dauguma piliečių nepritaria, kad būtų keičiama visuomenės sutartis dėl to kas yra šeima. Lietuvos Respublikos Seimas, įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – civilinę sąjungą tarp tos pačios lyties asmenų – grubiai viršytų savo galias ir tautos jam suteiktą mandatą.

Lietuvos Konstitucijos autoriai ir Konstituciją priėmusi Tauta aiškiai suprato, kad yra dvi lytys – vyro ir moters, kurios papildo viena kitą ir šis lyčių papildomumas yra būtina sąlyga dviem asmenims siekiant sukurti šeimos teisinius santykius. Lyčių papildomumas yra būtina sąlyga ne tik dviejų asmenų susitarimų kuriamiems šeimos santykiams, bet jis yra būtina sąlyga ir visiems kitiems santykiams, kuriuos visuomenė atpažįsta ir pripažįsta kaip šeimos teisiniams santykiams atsirasti. Šeimos santykiai siejantys vaikus su jų tėčiais ir mamomis, brolius ir seseris, artimuosius giminaičius egzistuoja dėka vyro ir moters lyčių tarpusavio papildomumo.

Iš vyro ir moters sąjungos, tėvystės, motinystės ir vaikystės kylanti šeima objektyviai skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų todėl, kad ji užtikrina visuomenės atsinaujinimą ir tęstinumą. Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Taigi ji esmingai prisideda prie visuomenės bendrojo gėrio, tenkindama ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą, užtikrina mūsų visuomenės ir valstybės išlikimą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos teisinį statusą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

Tai yra ypatingai svarbu šiuo metu, kai mūsų valstybė yra gilios demografinės krizės akivaizdoje, iš kurios galime išeiti ne eksperimentuodami su šeima, bet jai skirdami ypatingą dėmesį, ją visokeriopai stiprindami ir puoselėdami, nes tik joje gimsta, auga ir formuojasi mūsų naujoji karta. 

Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais.  

Lietuva atsisakydama įteisinti tos pačios lyties asmenų sąjungas nepažeistų nei teisingumo, nei asmenų orumo, nei teisinės valstybės principų. Priešingai – Seimui prieš Tautos valią įteisinus lyčiai neutralią partnerystę būtų pažeistas teisingumas, didelės dalies piliečių orumas ir teisinės valstybės principai. Teisingumo principas reikalauja vienodus traktuoti vienodai, o skirtingus skirtingai. Skirtingas iš lyčių tarpusavio papildomumo kylančios šeimos ir kitų bendro gyvenimo formų traktavimas neprieštarauja teisingumui.

Tačiau teisingumas ir asmens orumas būtų šiurkščiai pažeistas jei valstybė savo piliečiams sukurtų teisinę pareigą šeima laikyti tas bendro gyvenimo formas, kurios nėra susiję su lyčių papildomumu. Šeimos teisinio statuso suteikimas tos pačios lyties poroms neišvengiamai turėtų teisines pasekmes ne tik valstybės institucijų, bet taip pat ir piliečių teisėms bei pareigoms. Teisinės valstybės pamatas yra pagarba žmogaus teisėms. Valstybė įsipareigodama gerbti žmogaus teises, tačiau neįsipareigoja žmogaus teises tapatinti su atskirų visuomenės grupių interesais. Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią civilinę sąjungą, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra.

Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“.

Lyčiai neutralios civilinės sąjungos suteiktas šeimos teisinis statusas vienalytėms poroms duotų teisinį pagrindą teismuose ginčyti bet kurį teisinį reguliavimą numatantį skirtingą santuoką ir civilinę sąjungą sudariusių asmenų traktavimą kaip „diskriminacinį“. Kaip rodo daugelio valstybių patirtis, tai vienalytėms poroms teismuose leistų ilgainiui išsikovoti  įsivaikinimo teisę, teisę vaikus „įsigyti“ dirbtinio apvaisinimo ar surogacijos būdu, ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė.

Lyčiai neutralių civilinių sąjungų sukurtas teisinis reguliavimas neišvengiamai atvestų į teisinę situaciją, kai valstybės prioritetas teikiamas ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams ir įgeidžiams, o jaunajai kartai per švietimo ir ugdymo programas „netradicinės šeimos“ būtų pristatomos kaip moderni šių dienų alternatyva „tradicinei vyro ir moters šeimai“.

Teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai. Todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti įteisinant ne lyčiai neutralią civilinę sąjungą, kuri kurtų šeimos teisinius santykius ir tos pačios lyties poros bendram gyvenimui, bet suteikiant artimųjų teisinį statusą ne tik giminystės ryšiais susijusiems asmenims, bet ir asmenims kurie yra pasirašę susitarimą dėl bendro gyvenimo arba tarpusavio išlaikymo, arba globos, taip neimplikuojant šeimos teisinių santykių tos pačios lyties poros bendram gyvenimui.

Asmenis siejančio artimo ryšio, kylančio iš jų artimo socialinio ryšio teisinis pripažinimas  ne tik atsižvelgtų į egzistuojančia socialinę įvairovę, bet prisidėtų prie socialinės atskirties visuomenėje mažinimo nepažeidžiant teisingumo reikalavimų ir visuomenės sutarties.

Pagarba visuomenės sutarčiai sudarytai priimant Konstituciją, šią sutartį grindžiantiems pamatiniams teisingumo, demokratijos reikalavimams bei pagarba piliečių laisvei nebūti verčiamiems laikyti šeima tai, kas prieštarauja teisingam protui ir moralinėms nuostatoms, įpareigoja nepritarti siūlymui įteisinti lyčiai neutralias civilines sąjungas.

Todėl prašome Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimo narius:

– balsuoti prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą, o jeigu jis būtų priimtas – vetuoti;

– tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas spręsti, suteikiant artimųjų teisinį statusą ne tik giminystės ryšiais susijusiems asmenims, bet ir asmenims, kurie yra pasirašę susitarimą dėl bendro gyvenimo arba tarpusavio išlaikymo, arba globos, taip neimplikuojant šeimos teisinių santykių tos pačios lyties poros bendram gyvenimui;

Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl naujų šeimos kūrimo pagrindų įvedimo ir šeimos sampratos apibrėžimo keitimo mūsų Konstitucijoje.

Pasirašo – Aleksandras Ambrazevičius, Leonas Apšega, Vilius Baldišius, Audrius Butkevičius, Algirdas Endriukaitis, Eimantas Grakauskas, Kęstutis Grinius, Egidijus Klumbys, Jonas Liaučius, Nikolaj Medvedev, Algimantas Norvilas, Petras Papovas, Kęstutis Rimkus, Audrius Rudys, Benediktas Rupeika, Algimantas Sėjūnas, Jonas Šimėnas, Vidmantas Žiemelis.

7 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version