Šiaurės Airija mini savo šimtmetį

ŠaltinisAFP-BNS

Šiaurės Airija pirmadienį mini savo šimtmetį, bet metines temdo dėl pandemijos įvesti suvaržymai, rusenantys neramumai dėl „Brexito“ ir vadovybės krizė.

Ši Jungtinei Karalystei priklausanti provincija, kurioje gyvena 1,9 mln. žmonių, buvo sukurta 1921 metais, Airijai po karo už nepriklausomybę išsivadavus iš britų valdžios.

100-ųjų metinių minėjimo renginiai buvo atšaukti dėl pandemijos, o kelias pastarąsias savaites temdė didžiausios per daugelį metų šiame regione riaušės.

Tuo metu Šiaurės Airijos pirmoji ministrė Arlene Foster (Arlin Foster) trečiadienį paskelbė, kad atsistatydins iš provincijos vyriausybės vadovės ir Demokratinės junionistų partijos (DUP) lyderės pareigų, augant nepasitenkinimui „Brexito“ pasekmėmis.

Per visą Šiaurės Airijos istoriją dėl regiono piktai varžosi sąjungai su JK pritariantys junionistai ir proairiški nacionalistai, nepripažįstantys provincijos teisėtumo ir todėl nešvenčiantys šių metinių.

Tačiau JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sakė, kad pirmadienis yra „labai reikšmingos nacionalinės metinės“, žyminčios „Jungtinės Karalystės, kokią ją žinome šiandien, susiformavimą“.

Pasak jo, svarbu „stabtelėti ir apmąstyti sudėtingą pastarųjų 100 metų istoriją“.

„[Tai] svarbi proga drauge iškilmingai paminėti Šiaurės Airiją“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame jo pareiškime.

Pastarojo meto neramumus provincijoje paskatino junionistų nepasitenkinimas dėl regiono padėties po „Brexito“. Junionistų bendruomenė nepatenkinta, kad B. Johnsonas leido įsigalioti specialiajam „protokolui“, kuriuo, daugelio nuomone, po „Brexito“ iškreipiama Šiaurės Airijos padėtis Jungtinėje Karalystėje.

Balandį per ilgiau kaip savaitę trukusias riaušes buvo sužeisti mažiausiai 88 policininkai. Riaušės išplito į nacionalistų bendruomenę, o policija plytas ir padegamąsias bombas mėtydavusius jaunuolius tramdydavo vandens patrankomis.

Metinių problemos

Junionistai nugąstauja, kad dėl protokolo didėja suvienytos Airijos tikimybė, kuri istoriškai provokuodavo kraujo liejimą Šiaurės Airijoje.

Per tris dešimtmečius trukusį konfliktą dėl Šiaurės Airijos likimo žuvo 3,5 tūkst. žmonių.

1998 metais sudarytu taikos susitarimu kovos iš esmės baigėsi, bet piktas susiskaldymas vis dar jaučiamas.

Sekmadienį britų karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) sakė, kad „nuopelnai dėl taikos proceso teisingai priskiriami lyderių kartai, turėjusiai viziją ir drąsos susitaikymą iškelti virš susiskaldymo“.

„Visų pirma, tebesitęsianti taika yra jos žmonių, ant kurių pečių laikosi ateitis, nuopelnas“, – sakoma jos pareiškime.

Šiaurės Airijos ateitis Jungtinėje Karalystėje tampa dar labiau abejotina daugeliui jaučiant, kad „Brexito“ pasekmės keičia provincijos konstitucinį statusą.

Minėtu „Brexito“ protokolu iš esmės išlaikoma Šiaurės Airijos ir Europos Sąjungos muitų sąjunga bei dalis bendrosios rinkos.

Kai kurie junionistai sako, kad dėl to atsiradę nauji patikrinimai Šiaurės Airijos uostuose prilygsta „Airijos jūros sienai“, sudarančiai sąlygas suvienyti Airiją.

Savaitgalį laikraščių „Sunday Life“ ir „Sunday Independent“ paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 90 proc. junionistų prognozuoja smurto atsinaujinimą, jei provincija susivienys su Airija.

Protokolas taip pat sudavė skaudų smūgį A. Foster. Ji ir DUP kategoriškai prieštaravo bet kokiems specialiems susitarimams Šiaurės Airijai po „Brexito“, bet negalėjo sutrukdyti B. Johnsonui sudaryti tokius susitarimus su Briuseliu.

A. Foster nurodė, kad iš DUP vadovės posto pasitrauks gegužės 28 dieną, o darbą pirmosios ministrės poste baigs birželio gale.

Šiuo metu vyksta varžybos dėl galimybės ją pakeisti.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version