„Kaip reikia mūsų ateičiai vyrų ir moterų – vilties liudytojų! Mieli jaunuoliai, tai uždavinys, kurį Prisikėlęs Viešpats patiki kiekvienam iš jūsų!“ – šeštadienio, rugpjūčio 2 d. vakarą sakė jaunimui Leonas XIV per maldos vigiliją Tor Vergatoje.
Atskridęs sraigtasparniu iš Vatikano ir papamobiliu apsukęs ratą susitikimo laukuose, kuriuose susirinko apie milijoną jaunuolių popiežius Leonas vadovavo Žodžio liturgijai ir dalyvavo pokalbyje su trimis jaunimo atstovais.
Popiežius atsakinėjo į jaunimo klausimus apie Jėzaus draugystę, iš kur semtis drąsos rinktis Jėzų ir bendrauti su juo, kaip iš tiesų susitikti su Prisikėlusiuoju? Popiežiaus atsakymai, kaip ir jaunimo klausimai, skambėjo trimis kalbomis: ispanų, italų ir anglų.
Leonas XIV atsakymuose paminėjo savo pirmtakus, tris PJD popiežius – Pranciškų, Benediktą XVI ir šv. Joną Paulių II, pacitavo jo kalbą, pasakytą prieš 25 metus tuose pačiuose Romos priemiesčio Tor Vergata laukuose per 2000 metų jaunimo jubiliejaus ir PJD maldos vigiliją. Tą kartą PJD pradininkas pasakė jaunimui, priminė Leonas, kad „ieškote Jėzaus, kai svajojate atrasti tikrąją laimę. Jis jūsų laukia…, žino, kas jūsų širdyse, žino geriausius apsisprendimus“.
Pasak popiežiaus Leono, radikalūs ir reikšmingi gyvenimo apsisprendimai yra tie, kurie išreiškia laisvą ir išlaisvinantį savęs dovanojimą ir kurie padaro tikrai laimingais, suteikia prasmę, perkeičia gyvenimą pagal tobulos Meilės, kuri jį sukūrė ir atpirko iš visokio blogio ir išgelbėjo iš mirties, atvaizdą. Tai apsisprendimas už santuoką, įšventiną tarnystę ir pašvęstąjį gyvenimą. Popiežius, paminėjęs išgelbėjimą iš mirties prisiminė šiomis jaunimo piligrimystės dienomis Romoje mirusias dvi jaunas moteris – dvidešimtmetę ispanę Maria ir devyniolikametę egiptietę Pascale. „Melskime už jas, vilties piligrimes, ir už jų artimuosius. Prisikėlęs Kristus tepriima jas į savo Karalystės ramybę ir džiaugsmą“.
Kiekviename mūsų žingsnyje siekdami daryti gera prašykime Viešpaties, kad pasiliktų su mumis.
Susitikimas su Jėzumi, tęsė Leonas, atliepia pačius giliausius širdies troškimus, nes jis – įsikūnijusio Dievo meilė. Popiežius priminė šventąjį Augustiną ir palaimintąjį Petrą Jurgį Frassati, kurie jaunystėje aistringai kūrė ateitį ieškodami tiesos, kuri nenuvilia, grožio, kuris išlieka, tikros draugystės ir viltį dovanojančios meilės ir ją atrado per susitikimą su Jėzumi, kuris jų ieškojo.
Pasak Leono, draugystė su Kristumi – mūsų tikėjimo pagrindu – yra ne tik viena iš galimybių, padedančių sukurti ateitį, o yra mūsų „Šiaurinė žvaigždė“. „Gyvenimas be tikėjimo, be paveldo, kurį reikia saugoti, be kovos už Tiesą, yra ne gyvenimas, o dykaduoniavimas“, – taip rašė pal. Petras Jurgis Frassati, priminė popiežius. Pasak jo, kai mūsų santykiai atspindi artimą ryšį su Jėzumi, jie tampa tikrai nuoširdūs, dosnus ir tikri.
Popiežius Leonas ragino jaunimą, tikrai norintį susitikti su Prisikėlusiu Viešpačiu, klausytis jo žodžio, susimąstyti, kaip gyventi, siekti teisingumo, tarnauti vargšams, šlovinti Kristų, mokytis, darbuotis ir mylėti pagal gerojo mokytojo Jėzaus, kuris visuomet eina šalia mūsų, pavyzdį.
„Kiekviename mūsų žingsnyje siekdami daryti gera prašykime Viešpaties, kad pasiliktų su mumis. Benediktas XVI mėgo sakyti, tęsė Leonas XIV, kad visi, kurie tiki, niekada nėra vieni. Kitaip tariant, su Jėzumi susitinkame bendrijoje tų, kurie nuoširdžiai trokšta būti su juo, t. y. Bažnyčioje. Pats Viešpats suburia mus draugėn, kad sudarytume vieni kitus palaikančią tikinčiųjų bendruomenę. Leonas dar kartą prisiminė Bažnyčios mokytojo šv. Augustino įžvalgą, kad Viešpaties ieškojimas jau yra tikėjimo juo išraiška.
Todėl melskite Viešpatį jam sakydami: „Ačiū Tau, Jėzau, kad pašaukei mane. Trokštu būti vienas iš tavo draugų, kad tave apkabinęs būčiau kelionės draugu bet kam, ką sutiksiu. Viešpatie, suteik, kad tie, kuriuos sutiksiu, galėtų susitikti su Tavimi nepaisant mano ribų ir silpnumo“. Popiežius Leonas jaunimą patikino, kad tariant šiuos maldos žodžius mūsų dialogas tęsis kiekvieną kartą, kai žiūrėsime į Nukryžiuotąjį, nes tada mūsų širdys bus suvienytos jame.
Jaunimo vigiliją užbaigė Švč. Sakramento adoracija, šlovinimas, tyli malda ir giesmės. Po vigilijos popiežius sugrįžo į Vatikaną, o jaunimas pasiliko nakvoti Tor Vergata laukuose, į kuriuos sekmadienio rytą sugrįžęs popiežius vadovavo Jaunimo jubiliejaus šv. Mišioms.
Jaučiame troškulį, kurio niekas šiame pasaulyje negali numalšinti
Po šeštadienio vakaro vigilijos sekmadienio rytą popiežius Leonas XIV sugrįžo į Romos Tor Vergata laukus ir kartu su daugiau kaip milijonu jaunuolių iš viso pasaulio, tarp kurių buvo apie 400 lietuvių, šventė Eucharistiją. Kartu su popiežiumi Mišias koncelebravo 450 vyskupų ir apie 7000 kunigų.
Pradėdamas homiliją, popiežius priminė jaunimui Emauso mokinių patirtį Velykų rytą: jie bėgo iš Jeruzalės išsigandę ir nusivylę, keliavo namo, manydami, kad po Jėzaus mirties nebėra ko tikėtis, nėra jokios vilties. Tačiau jie sutiko jį, priėmė kaip kelionės draugą, klausėsi, kaip jis aiškino jiems Raštus, ir galiausiai atpažino jį, kai jis laužė duoną. Nors šio sekmadienio liturgija tiesiogiai nekalba apie tą įvykį, tačiau kiekvieną kartą, kai švenčiame Eucharistiją, mes išgyvename tą patį: susitinkame su Prisikėlusiuoju, kuris keičia mūsų gyvenimą, suteikia šviesos mūsų jausmams, troškimams, mintims.
Šio sekmadienio pirmasis skaitinys iš Koheleto knygos kalba apie žmogaus pažeidžiamumą ir ribotumą, o psalmėje ta pati mintis perteikta žolės, kuri iš ryto žaliuoja, o vakare nupjauta sudžiūsta, įvaizdžiu. „Tai du stiprūs, galbūt šiek tiek šokiruojantys priminimai, tačiau jie neturėtų mūsų gąsdinti, tarsi tai būtų tabu temos, kurių reikia vengti, – sakė popiežius. – Mes nesame sukurti gyvenimui, kuriame viskas yra savaime suprantama ir nekintama, bet egzistencijai, kurią nuolat atnaujina meilė. Todėl mes nuolat siekiame daugiau; jaučiame troškulį, kurio niekas šiame pasaulyje negali numalšinti. Neklaidinkime savo širdies, mėgindami jį numalšinti neveiksmingais pakaitalais. Verčiau klausykime Viešpaties. Jis mūsų laukia. Jis švelniai beldžiasi į mūsų sielos langą. Atverkime jam savo širdį.“
Popiežius priminė jaunimui ir tai, ką šv. Augustinas sako apie Dievo ieškojimą. Jis klausia: „Kas yra mūsų vilties tikslas? Ar tai žemė? Ne. Ar tai kažkas, kas yra kilę iš žemės, kaip auksas, sidabras, medis, derlius, vanduo?“ Šie dalykai irgi yra svarbūs, ir mes juos branginame, tačiau Augustinas siūlo žiūrėti giliau: „Ieškok to, kuris visa tai sukūrė. Jis yra tavo viltis.“ Galiausiai, apmąstydamas savo gyvenimo kelią, šv. Augustinas išpažino: „Tu, Viešpatie, mane pašaukei, ir Tavo šauksmas pralaužė mano kurtumą; Tu sušvitai, ir Tavo spindesys išsklaidė mano aklumą; Tu palietei mane, ir aš užsidegiau Tavosios ramybės troškimu.“
Popiežius Leonas XIV pastebėjo, kad šių šv. Augustino žodžių aidą girdime ir tame, ką prieš dvejus metus sakė popiežius Pranciškus Pasaulio jaunimo dienose Lisabonoje dalyvavusiems jaunuoliams: „Kiekvienas yra pašauktas susidurti su didžiais klausimais, į kuriuos nėra paprastų ar greitų atsakymų, bet jie kviečia leistis į kelionę, pranokti save.“
„Mūsų širdyse gimsta labai rimti klausimai, – sakė popiežius Leonas XIV jaunimui. – Tai tiesos troškimas, kurio negalime ignoruoti ir kuris verčia mus klausti: kas iš tiesų yra laimė? Koks yra tikrasis gyvenimo skonis? Kas mus išlaisvina iš beprasmybės, nuobodulio, vidutinybės?“
Popiežius sakė, kad Jaunimo jubiliejaus renginiuose dalyvavę jaunuoliai turėjo progą patirti daug gražių dalykų. Jis paminėjo susitikimus su bendraamžiais iš įvairių pasaulio šalių, dalijimąsi žiniomis, lūkesčiais, Romos miesto lankymą, Atgailos sakramento šventimą. Visa pastarųjų dienų patirtis, pasak popiežiaus, byloja, kad žmogaus gyvenimo pilnatvė nepriklauso nuo to, ką sukaupiame ar turime. Kaip moko šio sekmadienio Evangelija, tikrasis džiaugsmas – tai dalytis ir priimti kitą žmogų. „Pirkti, kaupti, vartoti – to nepakanka. Mums reikia pakelti akis, pažvelgti aukštyn, į „tai, kas aukštybėse“, kad suprastume visko prasmę.“
„Brangūs jaunuoliai, mūsų viltis yra Jėzus, – sakė popiežius. – Būkite vienybėje su juo, išlikite jo draugais, visada puoselėkite šią draugystę malda, Eucharistijos adoracija, Komunija, dažnu Atgailos sakramento šventimu, dosniu gailestingumu. Siekite didžių dalykų, šventumo, kad ir kur būtumėte. Nesitenkinkite mažais dalykais. Tada kasdien matysite, kaip jūsų viduje ir aplink jus intensyvėja Evangelijos šviesa.“
Galiausiai popiežius meldė Dievo Motinos, Vilties Mergelės, užtarimo: „Su jos pagalba, grįžę į savo šalis, į įvairias pasaulio vietas, toliau džiaugsmingai sekite Viešpačiu, užkrėskite visus, kuriuos sutiksite, savo entuziazmu ir tikėjimo liudijimu. Geros kelionės!“
