Paradoksas, kad dėl technologijų esame labai susiję, bet ir labai vieniši – P. Ruffini

ŠaltinisVATICAN NEWS

Rugpjūčio 16–19 d. Korėjos sostinėje Seule vyksta Tarptautinės katalikų žiniasklaidos asociacijos SIGNIS kongresas tema: „Taika skaitmeniniame pasaulyje“. Kongreso atidarymo dieną į jo dalyvius kreipėsi Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos prefektas Paolo Ruffini (Paolas Rufinis).

Komunikacijos dikasterijos prefektas sakė, kad technologijos dabar padarė įmanomais dalykus, kokių vos prieš kelis dešimtmečius negalėjome net įsivaizduoti, pavyzdžiui, nuotolinės chirurginės operacijos, nuotolinės konferencijos, elektroninė prekyba. Tačiau kartu suprantame, kad žmogaus gyvenime yra ir bus dalykų, kurių technologijos niekada nepakeis. Tai laisvė, meilė, susitikimo džiaugsmas, nuostaba, atsivertimas, kūrybiškumas, neatlyginamas dovanojimas. Kas mėgina apmąstyti šiuos dalykus, tuoj pat pastebi bene didžiausią mūsų laikų paradoksą: esame tarpusavyje labai susiję ir tuo pat metu labai vieniši. Čia ir glūdi mūsų epochos problema, sakė P. Ruffini, kad žmonės užmezga tarpusavio ryšį, bet nesugeba užmegzti bendravimo.

Apmąstydami šiuolaikinę komunikaciją turime kelti klausimus: kaip įmanoma, kad esame susieti, o tuo pat metu ir siaubingai vieniši? Ko trūksta mūsų ryšiui, kad jis galėtų įveikti vienatvę ir būtų pakankamai stiprus, kad išliktų ilgą laiką? Pasak P. Ruffini, ieškant atsakymų reikia pradėti nuo paprasto dalyko – blaiviai ir pragmatiškai žiūrėti į pačias technologijas.

Apmąstydami šiuolaikinę komunikaciją turime kelti klausimus: kaip įmanoma, kad esame susieti, o tuo pat metu ir siaubingai vieniši?

Atsakyti į naujųjų technologijų metamus iššūkius – tai visų pirma nelaikyti jų stabu. Tačiau taip pat nereikia jų ir nuvertinti. Nereikia manyti, kad technologijų užduotis – išgelbėti žmoniją, bet taip pat nereikia manyti, kad jos veda į pražūtį.

Savo kalboje SIGNIS kongreso dalyviams Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos vadovas paminėjo ir kitą su šiuolaikine komunikacija susijusį iššūkį, kurį dažnai, ypač bendraudamas su jaunimu, mini popiežius Pranciškus. Komunikacija neturi būti vartotojiškumo kurstymo kanalas.

Vartotojiškumas, kalbėjo Paolo Ruffini, painioja trumpalaikį pasitenkinimą su gilesne ir ilgalaike laime. Žmogus nėra tik vartotojas. Juo labiau žmogus negali būti suvokiamas kaip vartojimo objektas, kaip prekė.

Žmogui reikia autentiško santykio su kitu žmogumi, reikia meile pagrįsto ryšio, nes tik toks ryšys padeda jam įveikti vienatvę ir gali jam dovanoti ilgalaikę laimę. O meilė, pridūrė Komunikacijos dikasterijos prefektas, apima ir troškimą mylėti, ir norą būti mylimam. Meilė – tai dovanoti save ir būti apdovanotam. Čia ir glūdi tikro bendravimo šaknys. Čia glūdi priežastis, kodėl vien ryšio nepakanka.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version