Päivi Räsänen interviu „Laikmečiui”: mano byla itin svarbi žodžio ir religijos laisvei

Suomijos parlamento narės Päivi Räsänen (Peivi Resenen) byla susilaukė didžiulio atgarsio tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Krikščionių demokratų lyderė ir buvusi vidaus reikalų ministrė atmeta visus keturis jai pareikštus kaltinimus dėl neapykantos, nukreiptos prieš mažumą sudarančią grupę, kurstymo. Šie kaltinimai susiję su P. Rasanen pasisakymais vienoje radijo laidoje ir jos komentarais internete apie homoseksualius veiksmus.

Redakcija susisiekė su savo įsitikinimus atkakliai ginančia politike ir pasiteiravo, kaip P. Räsänen jaučiasi laukdama bylos baigties. Norėjome sužinoti plačiau apie jos asmenybę, pažiūras, politinį kelią. Politikė mielai sutiko atsakyti į visus pateiktus klausimus.

Ar galėtumėte papasakoti plačiau apie save mūsų portalo lankytojams? Ar augote krikščioniškoje aplinkoje? Kas buvo įtakingiausi žmonės jūsų ankstyvaisiais gyvenimo metais? Kas suformavo jūsų vertybes?

-Mano vaikystės namai buvo pietryčių Suomijoje, vos už kelių kilometrų nuo Sovietų Sąjungos sienos. Mūsų namai buvo šalia Konunsuo kalėjimo, kuriame mano tėvas dirbo prižiūrėtoju.

Mano mama buvo aktyvi namų šeimininkė. Mano šeima nebuvo itin religinga; į bažnyčią eidavome daugiausia per Kalėdas, tačiau sekmadieninė mokykla stiprino mano tikėjimą. Prisimenu, kaip būdama maža mergaitė meldžiausi, kad Jėzus įžengtų į mano širdį ir priimtų kaip savo vaiką. Jėzus išgirdo mano maldą ir buvo ištikimas.

Kadangi šalia mūsų namų veikė kalėjimas, gėrio ir blogio, įstatymo ir gailestingumo temos buvo mano kasdienybės dalis. Dievo malonės reikšmės supratimas sustiprino mano pasitikėjimą, kad Biblija tikrai yra Dievo Žodis. Gilinimasis į Bibliją įkvėpė mane skleisti Evangeliją ir kitiems.

Helsinkio universitete studijavau mediciną, studijas baigiau 1984 m. ir dirbau gydytoja iki 1995 m., kai buvau išrinkta į Suomijos parlamentą. Studijų metais vadovavau misionieriškam darbui tarp universiteto studentų, eidavome nuo durų prie durų ir kalbėdavome apie Jėzų kitiems studentams. Vasaros metu dalyvaudavau misionieriškose kelionėse į užsienį.

Esu ištekėjusi už Niilo Räsäneno, teologijos daktaro ir Suomijos liuteronų misijų Biblijos koledžo direktoriaus. Turime penkis suaugusius vaikus ir netrukus sulauksime dešimto anūko.

Kokį vaidmenį jūsų gyvenime užima krikščioniškas tikėjimas?

-Paauglystėje gavau vertingą patarimą kiekvieną dieną pradėti nuo Dievo Žodžio. Nuo tada, kai man sukako 16 metų, pradėjau reguliariai skaityti Bibliją. Tikėjimas suteikia prasmės ir pasitenkinimo gyvenimu. Krikščionybės žinios išskirtinumas atsiskleidžia tuo, kad Jėzus ant kryžiaus atpirko visas mūsų nuodėmes, ir savo mirtimi bei prisikėlimu atvėrė kelią į išgelbėjimą visiems žmonėms.

Mano motyvacija ginti krikščioniškąsias vertybes kyla iš Biblijos. Tikėjimas yra mano gyvenimo pagrindas. Pasirinkau būti Krikščionių demokratų partijos nare dėl jos unikalaus požiūrio į žmogaus orumą, kuris priklauso visiems žmonėms. Vaikų gerovė, žmogaus orumas, žmogaus teisių svarba ir mūsų civilizacijos šaknys glūdi krikščioniškame požiūryje į žmogų.

Kodėl ir kaip nusprendėte tapti politike?

-Būdama gydytoja susidūriau su etiniais klausimais, kurie ypač susiję su abortais, tai sužadino mano susidomėjimą politika. Jau būdama medicinos studente apsisprendžiau nenutraukti gyvybės abortu.

Dar studijuodama mediciną, dalyvavau viešose diskusijose apie abortus, rašiau knygas, skaičiau paskaitas, rengiau diskusijas. Negimusių vaikų gyvybės gynimas buvo mano, kaip parlamento narės, pagrindinis prioritetas.

Tai buvo priežastis, dėl kurios ėjau į politiką. Taip pat norėjau daryti įtaką sprendžiant socialines problemas. Devyniasdešimtaisiais Suomijoje daugėjo psichikos sutrikimų ir skyrybų arba šios problemos tapo akivaizdžios dėl didelio nedarbo ir ekonominių sunkumų. Parašiau knygų bioetinėmis temomis, pavyzdžiui, apie abortus ir eutanaziją.

1993 m. buvau išrinkta į Ryhimekio miesto tarybą, o 1995 m. – parlamento nare. Nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2015 m. ėjau Suomijos vidaus reikalų ministrės pareigas. Būdama ministre, buvau atsakinga už vidaus saugumą ir migraciją bei bažnyčių reikalus.

Šiuo metu esu Krikščionių demokratų parlamentinės frakcijos pirmininkė. Nuo 2004 m. iki 2015 m. buvau mūsų partijos, Suomijos krikščionių demokratų, pirmininkė. Šiuo metu taip pat esu vietos bažnyčios tarybos narė.

Mūsų skaitytojai yra susipažinę su jūsų byla ir jums pateiktais kaltinimais. Kai pirmą kartą viešai pareiškėte savo įsitikinimus dėl homoseksualumo, ar galėjote nuspėti būsimą oponentų reakciją?

-Parlamento narė esu jau 27 metus ir visą laiką atvirai remiuosi savo tikėjimu bei krikščioniškomis vertybėmis. Mane labai nustebino, net šokiravo generalinės prokurorės sprendimas pateikti man kaltinimus. Atrodo nerealu būti apkaltintai baudžiamąja atsakomybe už tai, kad išreiškiau savo nuoširdžius įsitikinimus šalyje, kurioje taip giliai įsišaknijusi žodžio ir religijos laisvė.

Šiais klausimais kalbu jau labai seniai, ir niekada nemaniau, kad kada nors dėl jų atsidursiu teisiamųjų suole. Ši byla parodys, ar Suomijoje leidžiama cituoti Bibliją ir jai pritarti aktualiomis, keliančiomis diskusijas, temomis.

Prieš pateikiant kaltinimus buvo atliktas 1,5 metų trukęs policijos tyrimas ir kelios ilgos policijos apklausos. Visuose kaltinimuose neigiau bet kokius nusižengimus. Nuomonė, dėl kurios esu kaltinama, nenukrypsta nuo klasikinės krikščionybės. Kadangi krikščionybė Suomijoje yra dominuojanti valstybinė religija, galima daryti prielaidą, kad tokios pažiūros plačiai paplitusios Suomijos religinėse bendruomenėse.

Mano rašiniai ir teiginiai, dėl kurių vyksta tyrimas, yra susiję su Biblijos mokymu apie santuoką, vyro ir moters gyvenimą, taip pat su apaštalo Pauliaus mokymu apie homoseksualius veiksmus. Biblijos mokymas apie santuoką ir lytiškumą kyla iš meilės artimui, o ne iš neapykantos kuriai nors žmonių grupei.

Biblijos mokymas apie santuoką ir lytiškumą kyla iš meilės artimui, o ne iš neapykantos kuriai nors žmonių grupei.

Visada pabrėžiu, kad visi žmonės yra sukurti pagal Dievo paveikslą ir turi vienodą orumą bei žmogaus teises. Visi žmonės yra nusidėjėliai ir jiems atleidžiamos nuodėmės pasinaudojus Jėzaus atperkamuoju darbu. Galiausiai čia keliamas klausimas apie krikščioniškojo tikėjimo esmę; kaip žmogus išgelbėjamas per vienybę su Dievu ir pasiekia amžinąjį gyvenimą per Jėzaus atperkamąją auką.

Teismo proceso metu prokurorė nusitaikė į pagrindinę krikščionybės doktriną. Ji teigė, kad mano pažiūros yra „fundamentalistinė” doktrina, kurią apibendrinčiau žodžiais „mylėk nusidėjėlį, bet nekęsk nuodėmės”. Šią doktriną ji laiko įžeidžiančia ir šmeižikiška, nes, anot jos, negalima atskirti asmens tapatybės nuo jo veiksmų. Jei pasmerkiate veiksmą, pasmerkiate ir žmogų, laikydami jį žemesniu, mano ji.

Šiuo atveju prokurorė bando paneigti pagrindinę Biblijos žinią, jos mokymą apie įstatymą ir Evangeliją. Dievas sukūrė visus žmones pagal savo atvaizdą, visi esame vienodai vertingi, tačiau visi esame ir nusidėjėliai. Dėl nuodėmės jokio žmogaus orumas nesumažėja.

Dievas vis dar myli žmogų, bet nekenčia nuodėmės. Dievas taip mylėjo visus žmones, kad atidavė savo vienatinį Sūnų mirti ant kryžiaus ir kentėti mums priklausančią bausmę už mūsų nuodėmes. Jėzus pasmerkė nuodėmę, bet mylėjo nusidėjėlius.

Kaip jaučiatės šioje nemalonioje situacijoje? Kaip į ją reaguoja jūsų šeimos nariai ir draugai?

-Esu dėkinga už tai, kad per visą visuomeninę karjerą mane palaikė šeima. Būdama parlamento nare sulaukiau daug kritikos, o taip pat ir dėl nuomonės, dėl kurios dabar vyksta teisminis procesas. Šeima visą laiką mane labai palaikė, o bendra malda teikia paguodos. Esu dėkinga, kad visi mano vaikai skatino išlikti stipria ir nepasiduoti susidūrus su priešiškumu.

Ar sulaukėte vietos krikščionių bendruomenės paramos? Kaip Suomijos žmonės reagavo į jūsų atvejį?

-Daug bažnyčių ir įvairių krikščioniškų organizacijų vadovaujančių asmenų iš Suomijos ir užsienio tvirtai palaikė mano pusę, už tai esu jiems dėkingas. Gavau tūkstančius žinučių iš Suomijos ir užsienio, kuriose žmonės pasakojo, kaip Dievas per mano bylą paskatino juos melstis ir pasitikėti Dievo Žodžiu. Daug krikščionių Suomijoje pradėjo ginti tikėjimą ir religijos laisvę.

Birželio mėnesį buvo įkurta Suomijos žodžio ir religijos laisvės asociacija, kad išreikštų man paramą šioje byloje ir kitiems, atsidūrusiems panašioje situacijoje, ateityje. Svari parama, kurios nuolat sulaukiu iš užsienio, labai padrąsina. Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį, prieš pat antrąją teismo posėdžio dieną, Budapešte prie Suomijos ambasados susirinko tūkstančiai žmonių!

Liepos mėnesį daugiau kaip tūkstantis žmonių susirinko prie mūsų parlamento pastato ir savo rankose laikė iškėlę į viršų Biblijas, kad kartu parodytų tvirtą paramą Dievo Žodžio laisvei.

Lietuvoje esame linkę manyti, kad jūsų byla yra labai svarbi žodžio ir religijos laisvei Europos Sąjungoje. Kaip manote, ar šioms pamatinėms žmogaus teisėms negresia rimtas pavojus?

-Teismo sprendimas turi pasekmių ne tik krikščionių laisvei reikšti savo įsitikinimus, bet ir visų kitų žmonių laisvei. Teisme apeliuoju į Suomijos konstituciją ir tarptautines konvencijas, kurios garantuoja žodžio ir religijos laisvę.

Ši byla itin svarbi žodžio ir religijos laisvei. Mano žiniomis, teismas pirmą kartą turi išsakyti poziciją dėl to, ar teisėta cituoti Bibliją ir jai pritarti, ar ne. Teisėjai turi pasverti pamatinių teisių ir baudžiamosios teisės santykius bei skirtingų pamatinių įstatymų tarpusavio ryšį. Teismo sprendimas bus reikšmingas precedentas, kuris turės įtakos teisės aktams Europoje. Tikėtina, kad šis procesas truks kelerius metus.

Kokio teismo sprendimo tikitės? Jei jis bus jums nepalankus, ar kreipsitės į aukštesnės pakopos teisines institucijas, pavyzdžiui, dėl tiesos nustatymo į Europos Žmogaus Teisių Teismą?

-Esu įsitikinusi, kad laimėsiu. Manau, kad Suomijos Konstitucija ir tarptautinės konvencijos, užtikrinančios pagrindines teises, tokias kaip religijos ir žodžio laisvė, yra mano pusėje. Tačiau net jei ir nelaimėsiu, manau, kad visa ši įvykių grandinė yra mano, kaip įtakingos krikščionės, pašaukimo dalis.

Nesitrauksiu nuo savo įsitikinimų, pagrįstų Biblija, ir esu pasirengusi ginti žodžio ir religijos laisvę visuose reikalinguose teismuose. Tikėtina, kad kaltinimai bus perduoti aukštesniems teismams, net Europos Žmogaus Teisių Teismui.

Nesunku pastebėti ir pajusti gender ideologijos, lobistinių LGBT grupių įtaką Vakarų civilizacijai, kurios šaknys savo esme yra krikščioniškos. Kaip, Jūsų nuomone, mums įmanoma išlaikyti atsparumą šiai ideologijai?

-Mūsų visuomenėje stipriai didėja spaudimas laikytis atokiau nuo krikščioniškojo tikėjimo įtakos. Tai matyti ir politinėse diskusijose, ir priimant sprendimus, nesvarbu, ar galvojame apie gyvybės apsaugą nuo pradėjimo, ar gyvenimo pabaigoje, ar apie santuoką.

Išsakyti nuomonę apie monogaminę santuoką ar homoseksualių veiksmų nuodėmingumą tapo politiškai nekorektiška. Gaila, kad net Bažnyčios į krikščionybę nekritiškai priėmė labai liberalų požiūrį ir ypač gaila, kad pritarė visam LGBT aktyvizmui. Deja, dauguma Suomijos Bažnyčios žmonių šiais klausimais tyli.

Tikroji problema yra tai, kad daugelis konservatyviai nusiteikusių žmonių tyli svarbiais klausimais, tuo tarpu seksualinių mažumų gynėjų grupės yra labai agresyvios, gerai organizuotos ir stipriai paveikė Bažnyčios ir žiniasklaidos raidą.

Kai žmonės nepažįsta mylinčio ir gailestingo Dievo, lieka baudžiantis ir labai ribotas krikščioniškojo tikėjimo vaizdas.

Kovoje dėl vertybių daugiausia pasitelkiama kalba ir tokios sąvokos kaip meilė, laisvė, lygybė ir net vaivorykštė tapo nauju interpretacijų objektu. Tokios sąvokos kaip vyras ir moteris, tėvas ir motina yra labai mielos ir senos kaip žmonijos istorija. Deja, mūsų, krikščionių, vertybės tapo svetimos kasdieniame gyvenime ar net laikomos pavojingomis. Kai žmonės nepažįsta mylinčio ir gailestingo Dievo, lieka baudžiantis ir labai ribotas krikščioniškojo tikėjimo vaizdas.

Nerimauju, kad ateityje krikščionys turės labiau pasistengti pristatydami Biblija pagrįstus mokymus. Jei dabar nepasinaudosime savo teise laisvai kalbėti, ilgainiui erdvė naudotis savo teisėmis dar labiau sumažės. Gyvybiškai svarbu, kad krikščionys turėtų laisvę mokyti ir kalbėti apie šventąjį Dievo Žodį ir tais laikais, kai krikščionybė ir iš jos kylančios vertybės eina prieš srovę ir meta iššūkį dabartiniam etosui bei mąstymui. Reikia stiprinti ir pripažinti tėvų teisę auklėti savo vaikus.

Įvairių Lietuvos krikščioniškų bažnyčių vadovai kreipėsi į savo tikinčiuosius, prašydami melstis už jus. Ką norėtumėte pasakyti Jus palaikantiems ir Jūsų byla besidomintiems lietuviams?

-Aš labai vertinu maldas. Žmonės gali melstis, kad Suomijoje įsivyrautų teisingumas ir teisė, kad krikščionys nebijotų kalbėti šiais sudėtingais laikais, o mano byla sukurtų teigiamą precedentą ateičiai, susijusį su krikščionimis ir jų teise viešai reikšti savo tikėjimą. Taip pat dėkoju, kad meldžiatės už mano šeimą.

Dėkojame už pokalbį ir linkime, kad teisingumas nugalėtų.

10 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version