Lina ir Vaidas Urbaičiai: santuoka – tai Dievo pažadas

Tęsiame šeimų istorijas. Šįsyk tai – Vaidas (51 metai) ir Lina (49 metai), santuokoje gyvena 27 metus. Šeimoje – trys atžalos. Kalbina Marius Kundrotas.

Kokie bendri požiūriai ir bendros vertybės sujungė Jūsų šeimą?

Lina: Susituokėme jauni. Nelabai susivokę buvome. Bet yra tam tikri dalykai, kurie traukia prie tam tikrų žmonių. Man Vaido asmenyje patiko santūrumas ir paprastumas. Kitos vertybės išsigrynino laikui bėgant. Aš buvau tikinti, Vaidas – nepraktikuojantis, bet ir neneigiantis tikėjimo. Ilgą laiką tiesiog gyvenome, auginome vaikus, kol atradome gyvą tikėjimą.

Dabar man santuoka – tai Dievo pažadas. Jis mums žada daugiau, nei patys galime pasvajoti ar suvokti savo skruzdės protu. Santuokoje pasižadame vienas kitam ir Dievas mums pasižada.

Vaidas: Linutė labai gražiai viską nupiešė. Mano supratimas apie santuoką buvo gal net vaikiškas. Nebuvau toks atsakingas, kaip žmona. Ji daug iškentėjo. Vėliau su tikėjimu atėjo drąsa, noras būti atsakingu už savo šeimą.

O kokias pagrindines vertybes ugdote savo vaikams?

Lina: Vaikus ugdome savo pavyzdžiu. Man vertybė – priimti kitą žmogų. Nevertinant jo nei pagal padėtį, nei pagal išsilavinimą, nei pagal pasiekimus. Vertinant kiekvieną žmogų tarsi patį Jėzų. Nežinai, kur Dievas tau yra paslėpęs dovaną. Kita vertybė – sąžiningai dirbti bet kokį paskirtą darbą. Stengtis jį nudirbti maksimaliai gerai.

Taip pat mums labai svarbus tikėjimas ir patriotiškumas. Tikėjimą tėvai, manau, gali perduoti tik savo pavyzdžiu, o visa kita – Dievo darbas. Bandom parodyti vaikams, kad viskas yra veltui, jei Dievas nelaimina mūsų pasirinkimų. Mokom nebijoti „pasitarti” su Dievu. Nuolat pasidžiaugiam, kad gyvenam Lietuvoj, kad galim kalbėti lietuviškai ir puoselėti lietuviškas tradicijas.

Ar čia – pirma Jūsų santuoka?

Lina ir Vaidas: Taip.

Ir pirmoji meilė?

Lina: Taip. Susitikome studijuodami tame pačiame universitete. Nepastebėjome vienas kito trejus metus. Paskiau pastebėjome. Bet ypatingai stipraus romantiško jausmo tai nebuvo. Buvo smagu būti kartu, taip kartu ir likome. Ne taip svarbu gražiai pradėti, kaip gražiai baigti. Dievas tik dabar atskleidžia mūsų santykius, atveria žvilgsnį į kitą žmogų, o pirmiausiai – į sutuoktinį.

Dievas žmogų pirmiausiai apgyvendino santuokoje. Apgyvendino rojaus sode. Tai manau, kad Jo tikslas – kad santuoka ir būtų tas rojaus sodas. Mes gi pradėjome nuo bulvių lysvės. O tada jau po truputį žengėme į rojaus sodą. Tarsi atbuliniu keliu.

Kokie didžiausi išbandymai tenka Jūsų šeimai ir kaip juos įveikiate?

Lina: Didžiausias išbandymas yra pats santykis. Kaip save perlaužti, kad kitą žmogų matyčiau Dievo žvilgsniu. Kad būtume santykyje, o ne kiekvienas sau. Pavyzdys – Marija ir Juozapas. Kaip Marija sugebėjo būti tokia moteriška, o Juozapas – toks vyriškas, vedantis savo šeimą ir žinantis, kur ją vesti.

Vaidas: Aš pats buvau didžiausias išbandymas. Išbandymas Linutei. Savo poelgiais, mintimis, pasyvumu šeimoje. O įveikti išbandymus padėjo tikėjimas. Ir Dievo veikimas šeimoje.

O kas labiausiai laimina šeimoje?

Lina: Didžiausias palaiminimas – kai susirenka visa šeima. Kai vaikai grįžta po sesijų, palaiminimas – atsikelti, užkaisti puodą ir pasirūpinti savo šeima. Kad turi, iš ko virti sriubą, ir turi, kam ją virti.

Lina: Didžiausias palaiminimas – kai susirenka visa šeima. Kai vaikai grįžta po sesijų, palaiminimas – atsikelti, užkaisti puodą ir pasirūpinti savo šeima. Kad turi, iš ko virti sriubą, ir turi, kam ją virti.

Vaidas: Man tai palaiminimas ateina per žmoną. Žiūriu į ją ir gėriuosi jos rūpestingumu, jos meile, jos gebėjimu sukurti šeimoje pasaką. Apskritai palaima žmogui ateina per artimiausius žmones.

Kaip suderinate darbą su šeima?

Lina: Aš 20 metų dirbu vertėja, tai darbas – iš namų. Dėkoju Dievui, kad mane taip vedė profesiniu keliu. Galėjau visąlaik būti šalia savo vaikų, nors darbas dažnai nusikeldavo ir į naktį. Vyras dirbo įvairius darbus, bet svarbiausia vaikams, kai šalia yra mama su šiltais kotletais.

Vaidas: Turime ir užklasinės veiklos po darbų. Turime sodą. Kuriame santykį per gamtą, per darbą.

Lina: Turime bendrą pomėgį. Tai – labai svarbu, kai šeima turi bendrų pomėgių. Mums pasisekė, kad abu esame daržininkai-sodininkai. Dabar taip ir kuriame savo rojaus sodą. Per gamtą atskleidžiame Dievo kūrinijos grožį. Mes – tiktai skruzdėliukai, dėliojantys po šapelį, betgi pats Dievas sukūrė ir tas rožes, ir tuos saldžius persikus. Netenka derintis, kam – į žvejybą, kam – susitikti su draugėmis. Savaitgaliai užprogramuoti sode ir ten randame save. Randame tylą ir toje tyloje – Dievo artumą.

O kaip Jūsų gyvenime dera šeima ir draugai? Ar gyvenant šeimoje draugai nėra tokie svarbūs?

Lina: Svarbūs. 20 metų buvo ypatingai svarbūs. Tai – ir vaikų bendraklasiai, ir mano kolegos iš choro, ir su kaimynais bendraujame. Turime ir tikinčių draugų, ir netikinčių. Patys gyvą santykį su Jėzumi radome gal prieš kokius 5 ar 6 metus. Dabar, pasikvietę kad ir pasauliečių žmonių, laiminame stalą, tai ir yra tikrasis evangelizavimas. Visiems sakau: jauskitės laisvai, jei norite – žegnokitės, nenorite – nesižegnokite. Dar nebuvo taip, kad žmogus nepersižegnotų. Mėgstame žmones, ypač į sodą mėgstame kviestis.

Pagrindiniai rūpesčiai, kaip suprantate, tenka Linutei. Visus priimti, apžiūrėti, pavaišinti.

Vaidas: Yra laikas draugams, yra laikas vieniems pabūti. Pagrindiniai rūpesčiai, kaip suprantate, tenka Linutei. Visus priimti, apžiūrėti, pavaišinti. Tiesa, pastaruoju metu draugų ratas siaurėja. Kai atvažiuoja vaikai, tai ir draugų mažiau reikia.

Lina: Draugų pasikviečiame, bet jau ne kiekvieną savaitgalį. Jei atvyksta vaikai, jie mums – jau kaip svečiai. Norisi susėsti, pažaisti kokį žaidimą, pavyzdžiui – žaidimą apie Lietuvą. Dabar pradedame branginti ir laiką dviese. Nes kai aplink – daug žmonių, tai tarsi pabėgi nuo sutuoktinio. Kai pabūni su sutuoktiniu ir Dievas tame dalyvauja, tai gali jau ir su kitais žmonėmis dalytis savo išaugintu santykiu.

Ar esate patenkinti dabartine valdžios politika šeimų atžvilgiu? O gal ką keistumėte?

Lina: Mes labai patenkinti Lenkijos politika. Vykstame į Lenkiją atostogauti ir matome, kaip ten šeimos gausėja. Remiamos šeimos, turinčios daugiau vaikų. Lietuvoje to nėra. Žinoma, vien pinigais gimstamumo nepaskatinsi, bet materialinis gėris – irgi svarbus. Kodėl šeimos emigruoja? Nesijaučia saugios.

Ką keistume, dabar sunku įvardyti. Galimi ir tokie žingsniai, kaip paskolų palengvinimas, būsto įsigijimo palengvinimas, kas jaunai šeimai – ypač sunku ir aktualu. Būrelių finansavimas. O apie ideologinę politikos pusę ką ir bekalbėti… Ji tiesiog kelia siaubą. Bet virš visko yra Dievo ranka. Sužeistas žmogus nėra pajėgus sugriauti to, ką sukūrė Dievas. Dievas sukūrė žmogų šeimai, pašaukė jį į santykį. Tik per santykį gali pamatyti save. Neįmanoma sugriauti santuokos, nes ji yra Dievo kūrinys.

Vaidas: Dalyvavome didžiausiame šeimų susibūrime – „Šeimų marše”. Kai dabartinė valdžia jo dalyvius išvadino „runkeliais“ ir panašiais žodžiais, tai aiškiai parodė požiūrį ir santykį į šeimas. Mes savo politinę nuomonę reiškiame, pirmiausiai, per rinkimus. Ilgą laiką balsavome už konservatorius. Bet jie pavirto nežinia kuo. Televizorių mažai bežiūrime. Gal pasenome?

Lina: Informaciją gauname per socialinius tinklus, per feisbuką. Dabar remiame tas partijas, kurios aiškiai pasisako už šeimos vertybes, kalbamės apie tai ir su draugais, bet tai – labai skaudūs klausimai. Daugelis tiesiog vengia apie tai kalbėti, gilintis.

Ką pasakytumėte žmonėms, kurie renkasi karjerą ar pramogas vietoje šeimos?

Vaidas: Prarandate Dievo pažadą.

Lina: Prarandate rojaus sodą, kuriame gyventi – labai gera. Jame reikia dirbti, bet jame vyksta tikrasis žmogaus išsipildymas.

Dėkoju.

5 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version