Darbas nuo seno užima esminę vietą Katalikų Bažnyčios socialiniame mokyme. Trijų paskutiniųjų popiežių – šv. Jono Pauliaus II, Benedikto XVI ir Pranciškaus – mokymas darbo klausimu išryškina žmogaus, kaip darbo subjekto, orumą, socialinio teisingumo būtinybę ir darbo dvasinę prasmę. Šių mokymų esmė išlieka aktuali ir šiandienos globalizuoto pasaulio iššūkių akivaizdoje.
Šv. Jonas Paulius II: darbas kaip asmenybės raiška ir bendradarbiavimas su Dievu
Svarbiausias Jono Pauliaus II dokumentas apie darbą – 1981 m. enciklika Laborem exercens, kurioje popiežius pabrėžia, kad darbas yra iš esmės žmogiška veikla, neatsiejama nuo žmogaus prigimties.
„Darbas yra žmogaus gėris – jo žmogiškumo gėris, nes darbu žmogus ne tik pertvarko gamtą ir pritaiko ją savo poreikiams, bet ir įgyvendina save kaip žmogų.“ (Laborem exercens, 9)
Pasak popiežiaus, darbo vertė pirmiausia kyla iš pačio žmogaus, o ne iš jo rezultato. Todėl kiekviena darbo forma turi būti grindžiama pagarba žmogaus orumui. Jis taip pat pabrėžė, kad darbas nėra vien tik priemonė užsidirbti, bet ir dvasinio tobulėjimo kelias:
„Pakeldamas darbo nuovargį vienybėje su Kristumi, už mus prikaltu ant kryžiaus, žmogus bendradarbiauja su Dievo Sūnumi atpirkimo darbe.“ (Laborem exercens, 27)
Jonas Paulius II taip pat ragino stiprinti darbuotojų teises, užtikrinti teisingą atlyginimą, profesinių sąjungų laisvę ir skatinti solidarumą. Šios nuostatos buvo išplėtotos ir jo vėlesnėje enciklikoje Centesimus annus (1991).
Benediktas XVI: darbas – bendrojo gėrio tarnyba
2009 m. enciklikoje Caritas in veritate Benediktas XVI akcentavo, kad darbas yra neatsiejama žmogaus asmeninio ir visuomeninio vystymosi dalis. Jis rašo:
„Darbas yra esminė žmogaus orumo išraiška, nes per jį žmogus įgyvendina save ir prisideda prie bendrojo gėrio.“ (Caritas in veritate, 41)
Popiežius ypač pabrėžia, kad darbas turi būti derinamas su etikos principais ir kad globali ekonomika turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Jis kritikuoja išnaudojimą ir skatina darbo formą, kurioje darbuotojas nebūtų tik „gamybos priemonė“, bet kūrėjas.
„Ekonominė veikla neturi būti vykdoma atskirai nuo etikos. Ji turi būti vykdoma taip, kad tarnautų žmogui.“ (Caritas in veritate, 45)
Benediktas XVI taip pat atkreipia dėmesį į tarptautinį solidarumą, sakydamas, kad turtingos šalys turi pareigą padėti silpnesnėms užtikrinant teisingas prekybos ir darbo sąlygas:
„Turtingesnės šalys turi pareigą padėti mažiau išsivysčiusioms valstybėms, ypač užtikrinant teisingas prekybos sąlygas ir skatinant tvarią plėtrą.“ (Caritas in veritate, 42)
Popiežius Pranciškus: darbas kaip orumo pamatas ir atsakas neteisybei
Popiežius Pranciškus tęsia savo pirmtakų mintį apie darbo orumą ir ypatingą dėmesį skiria šiuolaikinėms problemoms: nedarbui, darbuotojų išnaudojimui ir darbo sutarčių nestabilumui. Jo žodžiais:
„Pasaulyje, kuriame darbo trūkumas liečia daug šeimų, mūsų, kaip Bažnyčios, užduotis – lydėti jas, teikti viltį, skatinti neprarasti tikėjimo ir padėti išgyventi šį sunkų laikotarpį.“
Pranciškus nuolat pasisako prieš tai, ką vadina „šiuolaikine vergove“ – kai žmonės verčiami dirbti nežmoniškomis sąlygomis, be socialinės apsaugos:
„Turiu galvoje daugybę darbininkų ir darbininkių, taip pat nepilnamečių, oficialiai ar neoficialiai vergaujančių įvairiuose sektoriuose nuo žemės ūkio iki kasybos, nuo pramonės iki paslaugų.“
Jo raginimas Bažnyčiai aktyviai dalyvauti darbo pasaulyje išreiškia kvietimą būti šalia žmonių, kurie kovoja už orų darbą, ir kartu liudyti krikščioniškąsias vertybes.
Trijų popiežių mokymas apie darbą parodo vieningą Bažnyčios poziciją: darbas yra neatsiejamas nuo žmogaus orumo, jis yra ne tik ekonominė, bet ir dvasinė, socialinė ir moralinė veikla. Jonas Paulius II darbe mato žmogaus asmenybės išsipildymą ir atpirkimo dalį. Benediktas XVI įvardija darbą kaip sąlygą teisingai ekonomikai, o Pranciškus kviečia Bažnyčią ginti išnaudojamus ir kurti darbo kultūrą, kurioje pirmiausia vertinamas žmogus, o ne pelnas.
Šis mokymas – ne teorija, bet konkreti gairė pasaulio bendruomenei, kaip per darbą įtvirtinti teisingumą, solidarumą ir bendrąjį gėrį.
