ES viršūnių susitikimą gali sutrikdyti ginčas su Vengrija dėl LGBTQ

ŠaltinisAFP-BNS

Ginčas dėl Vengrijoje priimto naujo įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema, gali sutrikdyti ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, per kurį planuojama susitelkti į užsienio politikos klausimus, įskaitant pastangas duoti atkirtį Rusijai, ir aptarti keblius santykius su Turkija.

Susitikimo Briuselyje geopolitinis tonas buvo iš anksto užduotas suplanavus Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) dalyvavimą ketvirtadienį vyksiančiuose ES lyderių išplėstiniuose darbo pietuose, taip pat diskusijas įvairiais užsienio politikos klausimais.

Tačiau vienas ES pareigūnas sakė, kad aštrėjantis ginčas dėl Vengrijos priimto įstatymo tapo „gana svarbus“ ir kad šis klausimas tikriausiai bus apsvarstytas per pirmosios susitikimo dienos darbo vakarienę.

Ši tema į ES politikos priešakį iškilo anksčiau šią savaitę, kai Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) atmetė Miuncheno miesto valdžios prašymą leisti nušviesti LGBTQ bendruomenę simbolizuojančiomis vaivorykštės spalvomis stadioną per trečiadienį įvykusias Vokietijos ir Vengrijos rinktinių rungtynes.

Miunchenas į šį draudimą reagavo sprendimu nušviesti vaivorykštės spalvomis savo kitus svarbius statinius, įskaitant esančius šalia stadiono. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad UEFA nutarimas verčia smarkiai apgailestauti.

Vengrijos dešiniųjų pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas, jau seniai kritikuojamas Briuselio dėl konservatyvios socialinės politikos, laikomos besikertančia su ES demokratijos normomis, per šį viršūnių susitikimą nebejotinai sulauks šalto priėmimo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad V. Orbano vyriausybės priimtas įstatymas yra „klaidingas“. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) jį pavadino gėdingu ir prieštaraujančiu ES pagrindinėms vertybėms. Be to, ji pažadėjo, kad ES vykdomosios valdžios institucija Vengrijoje priimtą įstatymą užginčys.

„Šis įstatymas aiškiai diskriminuoja žmones dėl jų lytinės orientacijos“, – sakė U. von der Leyen.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen / „Twitter” nuotr.

Vengrija nenusileidžia

Keturiolika iš 27 ES šalių, įskaitant Bendrijos sunkiasvores Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir Ispaniją, pasirašė bendrą deklaraciją, kuria išreiškiamas „gilus susirūpinimas“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo, o Europos Komisija raginama imtis veiksmų.

Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli (Davidas Sasolis) taip pat prisidėjo prie šio choro, savo laišku paraginęs Europos Komisiją nedelsiant aktyvuoti mechanizmą, kuriuo numatoma, kad išmokos iš ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos bendro fondo būtų susietos su sąlyga dėl teisinės valstybės principų laikymosi.

Vengrija atkakliai atmetinėjo bet kokią kritiką dėl birželio 15 dieną priimto įstatymo, turinčio įsigalioti artimiausiu laiku.

V. Orbano vyriausybė trečiadienį skundėsi, kad U. der Leyen pažėrė „melagingų kaltinimų“ ir kad Europos Komisija pateikia „šališką politinę nuomonę“ šia tema.

Vyriausybė pabrėžė, kad naujasis įstatymas „apsaugo vaikų teises“, taip pat neigė, kad jis yra diskriminuojamo pobūdžio.

Vienas aukšto rango ES pareigūnas sakė: „Vengrijos [atvejis] yra, ko gera, blogiausia [padėtis], ką asmeniškai esu matęs. Tačiau praeityje jis [V. Orbanas] yra atsitraukęs nuo teisės aktų, pasiūlytų vyriausybės. Taigi, tikėkimės, kad šis irgi bus greitai atšauktas.“

Rusija, Turkija 

Šis aštrus klausimas bus aptartas kartu su virtine kitų seniai rusenančių problemų, kurias tenka spręsti ES lyderiams.   

Viena jų yra Rusija – didžiulė rytinė ES kaimynė, kuri yra svarbi energijos tiekėja, tačiau taip pat laikoma vis didesne grėsme.  

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) praėjusią savaitę įspėjo, kad Bendrijos ryšiai su Maskva veikiausiai dar pablogės, nors jau dabar yra nusmukę į rekordines žemumas.  

Lyderiai aptars būdus, kaip sulaikyti Rusiją ir tuo pat metu bendradarbiauti su ja svarbiais klausimais. Tačiau 27 Bendrijos valstybės narės yra susiskaldžiusios Rusijos klausimu.   

Vokietija ir Prancūzija paskutinę minutę pateikė kitoms Bendrijos narėms pasiūlymą apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu po birželio viduryje Ženevoje įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).  

Šiai iniciatyvai nepritaria virtinė ES valstybių, ypač Rytų Europos šalys, atsargiai žiūrinčios į pokalbius su Kremliumi. 

ES lyderių susitikimo darbotvarkėje yra ir Turkijos klausimas. Europos Komisija siūlo per ateinančius trejus metus skirti Ankarai 3,5 mlrd. eurų iš 5,7 mlrd. eurų paketo, skirto padėti šalims, priimančioms pabėgėlius iš pilietinio karo krečiamos Sirijos.   

Papildomas finansavimas turėtų tapti reikšminga paskata Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) tęsti pastangas išspręsti senus ginčus su Graikija ir sustabdyti prieštaringai vertinamą gamtinių dujų telkinių žvalgybą vandenyse aplink Kiprą.   

Pagal ankstesnį 2016 metų susitarimą Turkija iki šiol gavo 4 mlrd. eurų už tai, kad užkirstų kelią migrantams atvykti į ES per Graikiją ir Bulgariją. Šis susitarimas itin svarbus ES strategijai, Bendrijai bandant išspręsti vidinius nesutarimus ir parengti naujas taisykles, kaip elgtis su neteisėtais migrantais.

3 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version