„Jubiliejus paverčia mus vilties piligrimais, nes intuityviai jaučiame didelį atsinaujinimo poreikį mums patiems ir visai Žemei“, – sakė Leonas XIV, pradėdamas šeštadienio Jubiliejinę audiencijos katechezę. Kaip ir kitose Jubiliejaus audiencijose, jis kalbėjo apie krikščioniškos vilties aspektą ir apie figūrą, kuri ją gerai įkūnija.
„Intuityviai jausti“ – šie žodžiai, pasak popiežiaus, išreiškia dvasios judesį ir širdyje esantį pažinimą, kuris, kaip ne kartą pažymėjo Jėzus, būdingas nuolankios širdies asmenims, mažiesiems. Dažnai tarp išsilavinusių žmonių nuojautos nėra daug, nes jie įsitikinę, kad žino. Tačiau gera palikti vietos savo prote ir širdyje, kad ten galėtų apsireikšti Dievas. Kiek vilties suteikia naujos intuicijos ar nuojautos Dievo tautoje!
Kai Jėzus pastebi mažųjų nuojautą, jis džiūgauja, jis trykšta džiaugsmu matydamas jų sensus fidei (tikėjimo jausmą), kuris yra tarsi paprastų žmonių „šeštasis pojūtis“ Dievo dalykams.
Dievas yra paprastas ir apsireiškia paprastiesiems. Todėl Dievo tautos tikėjimas yra neklystantis, o popiežiaus neklystamumas tai išreiškia ir tam tarnauja (žr. Vatikano II Susirinkimas, Lumen gentium, 12; Tarptautinė teologijos komisija, Sensus fidei Bažnyčios gyvenime, 30–40).
„Norėčiau prisiminti vieną momentą Bažnyčios istorijoje, kuris parodo, kaip viltis gali kilti iš žmonių intuicijos“, – tęsė popiežius Leonas. IV amžiuje Bažnyčia Milane, priminė jis, buvo suskaldyta didelių konfliktų, o naujo vyskupo rinkimai virto tikru sąmyšiu. Tada įsikišo civilinė valdžia – miesto valdytojas Ambraziejus – kuris, parodęs didelius įsiklausymo ir tarpininkavimo sugebėjimus, atkūrė ramybę. Pasakojama, kad tada pasigirdo vaiko balsas: „Ambraziejus – vyskupas!“. Tada ir visi likę pakartojo: „Ambraziejus – vyskupas!“.
tikėjimo jausmas yra tarsi paprastų žmonių „šeštasis pojūtis“ Dievo dalykams.
Ambraziejus tuo metu net nebuvo pakrikštytas, jis buvo paprastas katechumenas, kuris rengėsi Krikštui. Tačiau tauta pajuto kažką gilaus šiame žmoguje ir išrinko jį. Taip Bažnyčia gavo vieną iš didžiausių savo vyskupų ir Bažnyčios mokytojų.
Ambraziejus iš pradžių nenorėjo priimti tokios atsakomybės, netgi paspruko. Bet vėliau suprato, kad tai Dievo kvietimas, leidosi pakrikštijamas ir įšventinamas į vyskupus. Jis tapo krikščioniu tapdamas vyskupu.
„Matote, kokią didelę dovaną mažieji padarė Bažnyčiai? Tai ir šiandien yra malonė, kurios reikia prašyti: priimant gautą pašaukimą tapti krikščionimis! Esi mama ar tėtis? Tapk krikščioniu kaip mama ir tėtis. Esi verslininkas, darbininkas, mokytojas, kunigas, vienuolė? Tapk krikščioniu savo kelyje. Žmonės turi šią „uoslę“: jie supranta, ar esame tapę krikščionimis, ar ne. Ir jie gali mus pataisyti, gali mums nurodyti Jėzaus kryptį“, – kalbėjo popiežius.
Per daugelį metų šv. Ambraziejus davė daug dalykų žmonėms. Antai jis išrado naujus psalmių ir himnų giedojimo, apeigų šventimo, pamokslavimo būdus. Jis pats turėjo nuojautą, tokiu būdu padaugindamas ir vilties. Klausydamas jo pamokslų atsivertė ir buvo jo pakrikštytas kitas būsimasis šventasis – šv. Augustinas.
„Intuicija yra vilties būdas, nepamirškime to! Taip Dievas veda savo Bažnyčią į priekį, rodydamas jai naujus kelius. Intuicija yra mažųjų uoslė besiartinančiai karalystei. Tegul Jubiliejus padeda mums tapti mažais pagal Evangeliją, kad galėtume intuityviai suvokti Dievo svajones ir joms tarnauti“, – baigdamas šeštadienio katechezę sakė Leonas XIV.
