Popiežius Pranciškus penktadienį meldė atleidimo už „apgailėtiną“ čiabuvių išnaudojimą Kanados katalikiškuose internatuose ir sakė, kad jam gėda ir jis yra pasipiktinęs dėl visko, ką jie patyrė katalikų lyderių rankose.
Penktadienį baigėsi Kanados čiabuvių tautų atstovų ir šalies katalikų vyskupų vizitas Vatikane. Kovo 28–31 d. popiežius Pranciškus kelis kartus privačiai susitiko su Kanados čiabuvių atstovais ir išklausė jų liudijimus. Penktadienio vidudienį įvyko dar vienas bendras visų susitikimas.
Popiežius sakė, kad per pastarosiomis dienomis vykusius susitikimus jis girdėjo, ką brangina Kanados autochtonų gentys, kas joms svarbu, kas kelia susirūpinimą.
Pasak Pranciškaus, labai svarbu, kad autochtonų bendruomenių nariai stengiasi puoselėti vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo ryšius, rūpinasi rūpinasi Žeme, ją laiko brangia dangaus dovana.
Popiežius taip pat išklausė liudijimus apie čiabuvių bendruomenių patirtas skriaudas, apie kolonizacijos nutrauktą tradicinių vertybių perdavimo grandinę, apie žmones, išrautus su šaknimis iš savo aplinkos.
Taip buvo sužeista autochtonų genčių tapatybė ir kultūra, daug šeimų buvo išskirta, daug jaunų žmonių tapo aukomis politikos, paremtos idėja, kad galima ugdyti pažangą taikant ideologinę kolonizaciją, pagal iš viršaus nuleistas programas, o ne gerbiant tautų gyvenimą.
„Iš jūsų lūpų išgirdau ir su dideliu liūdesiu priėmiau į širdį pasakojimus apie kančias, nepriteklius, diskriminaciją ir įvairias prievartos formas, kurias kai kurie iš jūsų patyrė mokyklose“, – kalbėjo Pranciškus.
„Visa tai man sukėlė dviejų rūšių jausmus – pasipiktinimą ir gėdą. Pasipiktinimą, nes negalima susitaikyti su blogiu, tarsi jis būtų neišvengiama istorijos įvykių nulemta dinamika. Man taip pat gėda, kad prie viso to prisidėjo kai kurie katalikai, ypač atsakingi už švietimą, kad jus skriaudė ir negerbė jūsų tapatybės, kultūros ir dvasinių vertybių.“
gėda, kad prie viso to prisidėjo kai kurie katalikai, ypač atsakingi už švietimą.
Visos skriaudos, kurias patyrė Kanados autochtonų tautų nariai, prieštarauja Jėzaus Evangelijai. „Dėl apgailėtino kai kurių Katalikų Bažnyčios narių elgesio prašau Dievo atleidimo ir iš širdies noriu jums pasakyti: atsiprašau.“
„Visiems turėtų būti aišku, kad negalima skelbti tikėjimo, taikant tikėjimui prieštaraujančius būdus. Jėzus mus moko priimti, mylėti, tarnauti ir neteisti; baisu, kad būtent tikėjimo vardu buvo duodamas Evangelijai priešingas liudijimas.“
Popiežius sakė, jog jis tiki, kad šių dienų susitikimai padės atverti naujus kelius, kuriais bus galima eiti kartu, suteiks drąsos ir sustiprins įsipareigojimą nesustoti; ragino Kanados vyskupus ir visus katalikus tęsti pradėtą kelionę skaidriai ieškant tiesos, gydyti žaizdas ir skatinti susitaikymą; eiti keliu, kuris padėtų iš naujo atrasti ir gaivinti čiabuvių tautų kultūrą, liudyti Bažnyčioje meilę, pagarbą ir ypatingą dėmesį jų tradicijoms.
Audiencijos pabaigoje popiežius pažadėjo atvykti į Kanadą. 85 metų pontifikas norėtų aplankyti Kanadą šiemet per Onines, kurio minimos liepos 26 dieną.
„Šiemet tikiuosi būti su jumis vieną iš tų dienų“, – po susitikimo su Kanados čiabuviais sakė Pranciškus.
Šią savaitę Pranciškus iš pirmų lūpų išgirdo apie šimtmečius mokyklose darytą prievartą, o delegacijos spaudė jį atsiprašyti dėl Katalikų Bažnyčią sukrėtusio skandalo.
Maždaug 150 tūkst. autochtonų, metisų ir inuitų vaikų nuo XIX amžiaus pabaigos iki XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio buvo išsiųsti į 139 internatines mokyklas visoje Kanadoje. Šalies vyriausybė tokiu būdu vykdė priverstinės asimiliacijos politiką.
Šie vaikai ne vieną mėnesius ar net kelerius metus gyveno atskirai nuo savo šeimų, kalbos ir kultūros. Daugelis jų buvo fiziškai ir lytiškai išnaudojami direktorių ir mokytojų.
Penktadienį Pranciškus pasmerkė „ideologinę kolonizaciją“, kurios „aukomis tapo tiek daug vaikų“.
„Jūsų tapatybė ir kultūra buvo sužalotos, daugelis šeimų buvo atskirtos“, – kalbėjo pontifikas.
Manoma, kad tūkstančiai nepilnamečių mirė nuo ligų, prastos mitybos ar nepriežiūros. Nuo 2021 metų gegužės Kanados mokyklų teritorijoje aptikta per 1,3 tūkst. nepažymėtų kapų.
Tiesos nustatymo ir susitaikymo komisija 2015-aisiais priėjo išvadą, jog nesėkminga vyriausybės politika prilygo „kultūriniam genocidui“.
