Žvelgiant iš politiko, Seimo nario, perspektyvos vasariška viešoji erdvė verta atskiro aptarimo. Pastebimos trys tendencijos: vieniems politika šiuo metu yra esmiškai nepriimtina. Nesidomėjo, nesidomi ir nesidomės. Jų nuomone yra rimtesnių temų (Palangos verslininkų pelnas, įdegis, vedė-išsiskyrė, maistas ir t.t.).
Tad ši kryptis aiški ir nieko čia nebepridursi.
Antroji tendencija sietina su „apie politikus“ tematika. Tarsi vis dar neatsisakoma sau primestos, bet nemielos pareigos rašyti ir analizuoti Lietuvos politinius procesus, tačiau skaitant aiškiai suvoki, kad tai daroma dėl to, kad reikia. Pats ne kartą dalyvavau visiškai bereikšmėse ir, būsiu atviras, kvailose laidose. Iš pareigos, kuri kyla esant viešuoju asmeniu.
Tokie pat dėsniai veikia ir žiniasklaidoje: politikos ignoruoti neįmanoma, tačiau paieškokime to, kas būtų įdomu informacijos vartotojui. Pavyzdžiui, žinomiausias Lietuvos blogeris ima ir papasakoja apie Sinkevičiaus parduotą televizorių. Tačiau, iš tiesų, kalba sukasi apie būsimą premjerą. Reikia „kabliuko“. Juo gali tapti bet kas: Kirkilo pypkė, Palucko treniruotas kūnas ar Nausėdos ūgis. Rašai apie politiką iš tiesų jos neminėdamas. Imi detalę iš kažkur ir iš to padarai „politiką“.
Trečia žiniasklaidos vasaros politikavimo schema yra komplikuočiausia. Tai yra tas atvejis, kai reikia solidesnio teksto, bet kalbėti nėra apie ką. Reikia kažką „išspausti“. Seimas uždarytas, dauguma poilsiauja (arba vaidina dirbančius) ir medžiagos kaip ir nėra. Kiek pastebiu, tuomet ir pradedamos kurti įvairiausios sąmokslų teorijos, atskleidžiami netikėčiausi ryšiai, regima užsienio žvalgybos ranka ir t.t. Visa tai turi tiesos grūdą, tačiau, kai didžioji dauguma komentatorių kalba vien apie tai, nyksta tikroji tiesos samprata.
iš kailio nerdamiesi ir siūlydami paprastam piliečiui savą politinio skandalo interpretaciją, padarome „meškos paslaugą“.
Įsivaizduokime pilietį, gyvenantį vidurio Lietuvos vidutinio dydžio mieste. Kokią nuomonę apie politiką ir politikus jis gali susidaryti žiūrėdamas lietuviškus televizijos kanalus ar skaitydamas naujienų portalus?
Nuolat tiesiogiai ir ne visai transliuojamas tiesmukiškas teiginys: „Visi jie tokie – vagys, apgavikai ir parsidavėliai“. Toks požiūris iš dalies gal ir teisingas, bet (tai labai svarbu!) jis paralyžiuoja bet kokį piliečio norą dalyvauti viešajame gyvenime, atbaido nuo domėjimosi savos valstybės reikalais. Juk, jei „visi jie tokie“, tai ką iš jų bepaimsi?
Štai kur slypi keistas ir dar niekieno neįvardytas paradoksas: iš kailio nerdamiesi ir siūlydami paprastam piliečiui savą politinio skandalo interpretaciją, padarome „meškos paslaugą“. Informacijos yra, o žinia visur vienoda. Tuomet žmogus mieliau renkasi informaciją, kur didelės iliustracijos, kur mažiau teksto, ir skaito apie tai, kaip politikė darėsi plastinę operaciją. Tai jam tampa tikrąja politika. Šiek tiek apmaudu.
Kaip pakeisti šią situaciją? Pasakysiu atvirai – šiuo metu dar nežinau. Žiniasklaida privalo būti laisva, tad bet koks kišimasis į jos reikalus nėra geras dalykas. Ir draudimais nieko nepasieksi. Esminis dalykas – ne drausti, bet ugdyti patį skaitytoją. Šia prasme puikiai galėtų pasitarnauti įvairios neformalios organizacijos, o tiksliau – charizmatinės asmenybės, kuriomis žmonės linkę pasitikėti. Tikras žodis visada veikia geriau.
Turime suvokti, kad viskas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Būtina asmeninė atsakomybė ne tik už save, bet ir už savo kaimyną, persisotinusį skandalingų naujienų. Vasaros pavakarės prie grilio, terasoje, sode yra puiki platforma neskubiam pokalbiui apie politiką. Skamba keistokai, bet tik gyvo žmogaus liudijimas iki šiol išlaikė paveikumą. To nepasakysi apie žiniasklaidą. Regis, žinomųjų visuomenininkų populiarumas grįstas būtent tuo, kad jie tikri, „gyvi“ asmenys, o ne anoniminė, vienodas naujienas štampuojanti žiniasklaida.
Kritinį protą išlaikiusių piliečių pareiga yra pažadinti daugumos mąstymą. Neteisinga ir pražūtinga kurstyti valdžios ir tautos priešiškumą. Tai lengviausias kelias, kuris veda į niekur. Juk padejuoti: visi jie tokie – daug lengviau, negu pačiam kažką padaryti.