Šių metų sausio 20 d. buvo paskelbta ataskaita apie nepilnamečių lytinio išnaudojimo nusikaltimus, įvykdytus Miuncheno ir Freizingo arkivyskupijoje per pastaruosius septynis dešimtmečius. Raportas apima ir trumpą laikotarpį, kai vyskupijai vadovavo Josephas Ratzingeris (Jozefas Racingeris), dabartinis popiežius emeritas.
Tuoj pat po ataskaitos paskelbimo buvo pranešta, kad Benediktas XVI, susipažinęs su ataskaita, paaiškins joje minimus su jo vadovavimo arkivyskupijai laikotarpiu susijusius faktus.
Šį antradienį Vatikane buvo paskelbtas vasario 6 d. pasirašytas popiežiaus emerito laiškas. Kaip laiško priedas skelbiama teisininkų parengta pažyma, kuri pateikia su Josepho Ratzingerio vadovavimu arkivyskupijai susijusių ataskaitoje minimų faktų analizę ir paaiškina, kad nė vienu atveju jis nedangstė nepilnamečių išnaudojimu kaltinamų kunigų.
Savo laiške Benediktas XVI visų pirma rašo, kad, nors Miuncheno ir Freizingo arkivyskupijai vadovavo tik mažiau nei penkerius metus, jis jaučia labai artimą ryšį su šia arkivyskupija, kaip ir su savo tėvyne. Jis taip pat reiškia padėką talkininkams, kurie parengė išsamų atsakymą, skirtą ataskaitą parengusiai Miuncheno advokatų kontorai.
Popiežius emeritas savo laiške apgailestauja dėl nesusipratimų sukėlusios klaidos, susijusios su jo dalyvavimu viename 1980 m. vyskupijos vadovybės posėdyje. Ta klaida nebuvo tyčinė, dėl to jį labai įskaudino, kad tas apsirikimas buvo panaudotas siekiant sukelti abejonių jo gera valia ir netgi jį apkaltinti melagyste. Popiežius emeritas rašo, kad jis sulaukė ir daugybės pasitikėjimo užtikrinimų. Jis ypatingai dėkingas už pasitikėjimą, paramą ir maldas, kurių sulaukė iš popiežius Pranciškus.
Popiežius emeritas prisipažįsta, kad jį visada labai jaudina ta akimirka, kai švęsdami Mišias, per kurias Viešpats mums dovanoja savo žodį ir save patį, jų pradžioje išpažįstame savo kaltes ir prašome atleidimo, kai maldaujame, kad Dievas mums atleistų mūsų kaltę, mūsų didžią kaltę, kad būtų mums gailestingas, nes esame kalti, labai kalti.
„Mane guodžia tai, kad Viešpats atleidžia, kad ir kokia didelė būtų mano kaltė. Jis man atleidžia, jei nieko nuo jo neslepiu ir nuoširdžiai noriu keistis“, – rašo Benediktas XVI.
Mane guodžia tai, kad Viešpats atleidžia, kad ir kokia didelė būtų mano kaltė.
„Jau greit man teks stoti prieš didįjį mano gyvenimo Teisėją. Nors, žvelgdamas į savo ilgą gyvenimą, dėl daug ko turiu bijoti, vis dėlto esu laimingas, nes tvirtai tikiu, kad Viešpats yra ne tik teisingas teisėjas, bet ir draugas bei brolis, kuris jau kentėjo dėl mano trūkumų.
Todėl jis, būdamas teisėjas, yra ir mano gynėjas. Artėjant teismo valandai man tampa aišku, kokia malonė yra būti krikščioniu. Būdamas krikščionis pažįstu savo gyvenimo Teisėją, dar labiau – žinau, kad jis yra mano bičiulis, ir galiu drąsiai žengti pro tamsias mirties duris“, – įsitikinęs Benediktas XVI.
Andrea Tornielli: tai bejėgio seno žmogaus žodžiai
Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos redakcijų direktorius Andrea Tornielli (Andreas Tornieljis) išplatino tokį dabartinio popiežiaus emerito laiško komentarą.
„Benediktas XVI, kaip buvo žadėjęs, pagaliau prabilo. Jis prabilo kaip krikščionis. Beveik 95 metų amžiaus krikščionis, artėjantis prie savo ilgo gyvenimo pabaigos, kurio kūnas nusilpęs, balsas silpnas, bet protas šviesus, atsidūrė kaltinimų ir ginčų centre.
Trumpas ir nuoširdus atsakymas kyla iš gilaus tikėjimo. Ratzingeris savo asmeninės ir jaudinančios išpažinties atskaitos tašku pasirinko Mišių atgailos aktą. Kiekvienos Eucharistijos liturgijos pradžioje celebrantas ir tikintieji kartoja: „Esu kaltas, esu labai kaltas“. Tai suvokimas, kad esame nusidėjėliai, todėl mums reikia maldauti gailestingumo ir atleidimo.
Tokia atgailautojo laikysena yra tolima tiek triumfalizmui, laikančiam Bažnyčią žemiška galia, tiek korporatyvistiniam stiliui, susiaurinančiam jos gyvenimą iki organizacijos, struktūros ir strategijos. Tai ir labai toli nuo daugybei žmonių labai būdingo įpročio visada teisti kitus ir jų klaidas, negalvojant apie savąsias.
Būdamas Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu Josephas Ratzingeris kovojo su dvasininkų seksualiniais nusikaltimais. Būdamas popiežiumi, jis išleido labai griežtus įstatymus kovai su šiais bjauria votimi.
Po ataskaitos paskelbimo praėjusios dienos jam buvo proga peržvelgti sąžinę ir asmeniškai apmąstyti tai, kas įvyko. Popiežius emeritas sako, kad susitikdamas su išnaudotais asmenimis jis žvelgė į akis nukentėjusiems nuo tos didžios kaltės ir suprato, kad ir mes tampame tos didžiosios kaltės bendrininkais, kai jos nepaisome arba kai jos su reikiamu ryžtu ir atsakomybe nesprendžiame, kaip dažnai atsitiko ir tebeatsitinka.
Jis išsakė gėdą, liūdesį ir paprašė atleidimo už visus nusikaltimus ir klaidas, taip pat ir tas, kurios buvo padarytos jam vykdant atsakingas pareigas ten, kur jis tarnavo, Vokietijoje ir Romoje.
Pats savęs neteisindamas, popiežius emeritas rašo, kad jį slegia požiūris tų, kurie vis dar nuvertina šį reiškinį, kurie miega, kaip miegojo apaštalai Alyvų sode, palikę Jėzų vieną, kai jis meldėsi ir prakaitavo krauju nuodėmės bedugnės akivaizdoje. Popiežius emeritas prašo brolių ir seserų melstis už jį.
Benedikto XVI laiškas – tai žodžiai bejėgio seno žmogaus, kuris jaučia, kad artėja susitikimas su Dievu, kurio vardas yra gailestingumas. Tai žodžiai nuolankaus Viešpaties vynuogyno darbininko, kuris nuoširdžiai prašo atleidimo, neišsisukinėdamas, nebėgdamas nuo problemų konkretumo. Jis kviečia visą Bažnyčią jausti skausmą dėl kraujuojančios nepilnamečių lytinio išnaudojimo žaizdos.”
