Gegužės 11–12 dienomis tarptautinėje arenoje išryškėjo naujas diplomatinis manevras dėl karo Ukrainoje pabaigos: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netikėtai pasiūlė gegužės 15 dieną Stambule surengti tiesiogines derybas su Ukraina, tačiau pasiūlymas buvo pateiktas neatsižvelgiant į anksčiau Kyjivo ir Vakarų lyderių pateiktą reikalavimą – besąlygiškas 30 dienų paliaubas nuo pirmadienio.
Kremlius kviečia į derybas – be išankstinių sąlygų
Putinas pareiškė norįs atnaujinti 2022 metais nutrūkusias Rusijos ir Ukrainos derybas „be išankstinių sąlygų“. Jo teigimu, tikslas – pašalinti konflikto priežastis ir įtvirtinti ilgalaikę taiką. Jis pažadėjo netrukus kalbėtis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir prašyti pagalbos organizuojant susitikimą. Tačiau Vakarų sąjungininkų siūlymo dėl 30 dienų paliaubų Putinas tiesiogiai nekomentavo – užuot tai įvardijo kaip ultimatumus ir antirusišką retoriką.
Vakarai spaudžia Maskvą – paliaubos pirmiau už derybas
Ukraina, kartu su JK, Prancūzija, Vokietija ir Lenkija, iškėlė aiškią sąlygą: tik visiškos paliaubos gali tapti pagrindu tolesnėms deryboms. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įvertino Putino pasiūlymą kaip „pirmą žingsnį, bet nepakankamą“, nes derybos negali vykti bombardavimų fone. Vakarų lyderiai taip pat pagrasino naujomis sankcijomis, jei Rusija nesutiks su paliaubomis.
Zelenskio atsakas: pasirengęs deryboms, bet su sąlygomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Putinu Stambule, tačiau pabrėžė, kad toks susitikimas galėtų įvykti tik tuo atveju, jei Rusija sutiks su 30 dienų ugnies nutraukimu. Jis pridūrė, kad tikisi „šį kartą rusai neieškos pasiteisinimų“. Ukraina oficialiai patvirtino norą dalyvauti derybose Turkijoje, bet tik įvykdžius paliaubų sąlygą.
Trumpo pozicija – skatina derybas be išankstinių reikalavimų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ sveikino Putino pasiūlymą kaip „galimai puikią dieną Rusijai ir Ukrainai“. Jis ragino Kyjivą priimti kvietimą į derybas „nedelsiant“, argumentuodamas, kad net jei susitarimo nebus pasiekta, bent jau paaiškės, kur stovi abi pusės.
Turkijos tarpininkavimas
Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas paragino abi šalis kuo greičiau susitarti dėl paliaubų prieš gegužės 15 d. derybas. Ankara išlieka viena iš nedaugelio šalių, palaikančių ryšius su abiem konflikto pusėmis ir siekiančių tarpininkauti.
Taktinis bandymas?
Nors Rusijos siūlymas gali būti vertinamas kaip taktinis bandymas laimėti laiko ar suskaldyti Vakarų vienybę, jis kartu atveria galimybę grįžti prie tiesioginių derybų stalo – pirmąkart nuo 2022 m. pavasario. Tačiau Vakarų sąjungininkų vieningas reikalavimas dėl paliaubų rodo, kad bet kokios derybos be realaus karo veiksmų sustabdymo bus vertinamos kaip nepakankamos ir net pavojingos.
Ar gegužės 15-oji taps diplomatinio lūžio tašku kare, priklausys nuo to, ar Rusija sutiks su bent laikinu ugnies nutraukimu. Kol kas abi pusės deklaruoja pasirengimą kalbėtis, bet sąlygos išlieka nesuderintos.
